„Tvarios mokyklos“ nugalėtojų sėkmės receptai: ką verta perimti kitoms mokykloms? (III dalis)

Jau šį rugsėjį mokyklos vėl galės pretenduoti į „Tvarios mokyklos“ apdovanojimus. Ta proga kviečiame prisiminti 9 geriausius pernai apdovanotus Lietuvos švietimo įstaigų tvarumo projektus ir kartu su darbotvarkę „Tvari mokykla 2030“ koordinuojančios Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) tvarumo ekspertais paanalizuoti, kas lėmė, jog būtent šie tvarūs sprendimai pelnė lyderių titulą. 3-ojoje, paskutinėje ciklo dalyje supažindiname su dar neaptartų 3 kategorijų nugalėtojais (pirmoji tekstų ciklo dalis čia, o antroji čia).

Nugalėtojas kategorijoje Viešosios erdvės – Respublikinis projektas „Tvaraus darželio link“ (Radviliškio lopšelis-darželis „Žvaigždutė“) 

Projekto tikslas – sukurti darželio visuminę viešąją erdvę, kuri ugdo vaikus tvarumo principais ir kartu tampa atvira vietos bendruomenei. Darželio kieme įrengtos žaliosios edukacinės zonos: „EKO pievelė“, „Gyvoji beržynėlio palaukė“, „Močiutės sodelis“, „Medžių enciklopedija“, „Smalsučio laboratorija“, „Gudručio kiemelis“, „Vabzdžių viešbutis“, gamtosauginė erdvė „Kur peri mūsų sparnuočiai“, „Kupolas – STEAM laboratorija“, „Po kaštonu“. Vaikai, pedagogai, tėvai kartu kuria ir prižiūri erdves, mokydamiesi komandinio darbo ir atsakomybės už aplinką. 
 
Projektas originalus tuo, kad sudaro visuminę tvaraus ugdymo viešąją erdvę, kuri skatina vaikų ir visos bendruomenės praktinį pažinimą per kasdienę patirtį. Socialinis poveikis atsiskleidžia visus vienijančioje bendruomenėje, kur darželis tampa įtraukia erdve. Projektas ilgalaikis – jo įgyvendinimo metu kuriama tvari infrastruktūra, kuri tarnaus ne vienai vaikų kartai, o bendruomenės įsitraukimas užtikrins projekto tęstinumą. 

„Šis darželis – puikus pavyzdys, kaip galima įveiklinti mokyklos erdvę –  ne bet kaip, o apgalvotai ir remiantis tvarumo principais. Nuo mažų dienų vaikams ugdoma pagarba gamtai bei atsakingumas. Darželio teritorija – tarsi atskiras miesto parkelis, kuriame, tikiu, vaikams niekada nepabosta“, – projekto privalumus vardija E. Gelažnikaitė. 

Nugalėtojas kategorijoje Vietovių ryšiai – „Švyturių šviesos istorijos: Neringos paveldo ryšiai“ (Neringos meno mokykla)

Neringos meno mokykla, minėdama Švyturių metus, įgyvendino projektą, jungiantį kultūros paveldą, kūrybą ir bendruomeniškumą. Sukurtas autentiškas senojo Nidos švyturio maketas (1:15, 180 cm), vasarą eksponuotas istorinėje vietoje, o rudenį perkeltas prie mokyklos. Pervalkos Žirgų rage įrengti QR kodai leido lankytojams virtualiai atrasti švyturių legendas, kurias papildė mokinių ir mokytojų pasirodymai. Neringos miesto gimtadienio šventėje mokyklos kieme susijungė Nidos ir Pervalkos bendruomenės – dalyviai morzės abėcėle šifravo „švyturininko žinutes“ bei kūrė atvirlaiškius grafikos dirbtuvėse.

Projektas stiprina vietovių ryšius, ugdo bendruomeniškumą, išryškina kultūros paveldą, o kartu tausoja aplinką – maketui naudotos perdirbtos medžiagos, QR kodai sumažino spausdintos informacijos poreikį. Ilgaamžiškas maketas ir skaitmeninė sistema toliau naudojami edukacijose bei miesto renginiuose. 

„Švyturiai – neatsiejama Kuršių nerijos istorijos dalis. Vietovių ryšiai –  viena sunkiausiai mokykloms suvokiamų sričių. Nors ir pati mokyklos lokacija dėkinga tokiam projektui įgyvendinti – vietovėje glūdi istorijos paveldo klodai – šis projektas gali būti pavyzdžiu kitoms mokykloms irgi ieškoti analogiškų vertybių savo aplinkose“, – komentuoja A. Kulbis. 

Nugalėtojas kategorijoje Tvarumo bendruomenės favoritas – „Čia maistas per geras, kad būtų švaistomas...“ (Šiaulių r. Kuršėnų Daugėlių progimnazija ir Šiaulių r. Kuršėnų Stasio Anglickio progimnazija) 

Dviejų mokyklų mokytojos savo 7 klasių mokiniams-savanoriams pasiūlė idėją – vienu metu vykdyti tiriamąjį projektą. Tikslas – išsiaiškinti, kiek kasdien maisto atliekų išmetama abiejose mokyklose, stebėti ir lyginti rezultatus: tirti, kas lemia skirtumus, pateikti išvadas ir pasiūlymus, kaip sumažinti maisto švaistymą. 

Mokinių komandos (po 6 mokinius) valgyklose 1 mėnesį kasdien svėrė išmesto maisto kiekį, pildė stebėjimo lapus, rezultatus fiksavo pačių sukurtuose stenduose. Mokiniai tikėjosi, kad „badantys akis“ maisto (ne)švaistymo įrodymai duos teigiamų rezultatų. Eigoje komandos pietavo vieni kitų valgyklose, aptarė eigą, lygino tarpinius rezultatus, ieškojo priežasčių, kodėl vienoje mokykloje maisto atliekų kiekis yra 5 kartus didesnis. Trys mokinių iškeltos hipotezės pasitvirtino – mokiniai nustatė netvaraus maisto vartojimo priežastį ir pasiūlė sprendimą. Projekto eigoje jie inicijavo akciją, rinkimus, padėkų rašymą stende. Bendroje išvykoje numatytas tęstinumas. 

„Šis projektas puikiai iliustruoja, koks daugialypis yra tvarumas: nuo neigiamo poveikio aplinkai mažinimo iki bendruomenės įsitraukimo“, – komentuoja A. Kulbis. 

O E. Gelažnikaitė džiaugiasi, jog tokios tvarumo iniciatyvos paskatina mokyklas bendradarbiauti, giliau pažvelgti į maisto švaistymo problemą, ugdo atsakingumą ir iniciatyvumą. 

„Mokiniai įgyvendindami projektą ne tik aiškinosi problematiką, bet ir pasiūlė galimus sprendimo būdus mokykloms mažinant atliekas“, – kalba ji. 

---

Iš viso pernai lapkritį vykusiems „Tvarios mokyklos“ apdovanojimams buvo pateikta apie 300 paraiškų, iš kurių į finalą komisija atrinko 24 projektus. Renkant nugalėtojus vertinta, kiek projektas atitinka pasirinktą apdovanojimų nominacijos kategoriją, prisideda prie neigiamo poveikio mažinimo ir aplinkos tausojimo, yra inovatyvus, autentiškas, kūrybiškas, įtraukia bendruomenę, skatina bendruomeniškumą, turi teigiamą poveikį socialiniam gyvenimui.

Dar vienas vertinimo kriterijus – ilgaamžiškumas, atsižvelgta, ar projektas yra tęstinis, turi ilgalaikį poveikį ir gali būti pritaikytas kitose mokyklose. 

Apie darbotvarkę „Tvari mokykla 2030“ 

„Tvari mokykla 2030“ – tai priemonių sistema konkretiems veiksmams ir pokyčiams, įgalinantiems mokyklų bendruomenes tiesiogiai prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų ir uždavinių įgyvendinimo. 

Darbotvarkę „Tvari mokykla 2030“ LINEŠA Lietuvoje pradėjo įgyvendinti 2024 m. kovą. 

Šiuo metu bendras iniciatyvoje dalyvaujančių mokyklų skaičius jau priartėjo prie 800, o dalyje savivaldybių tvarumo keliu jau žengia visos mokyklos.   

LINEŠA siekia iki 2030 m. į „Tvarios mokyklos“ darbotvarkę įtraukti visas Lietuvos mokyklas. 

„Tvari mokykla 2030“ veiklose gali dalyvauti visos Lietuvos mokyklos (ikimokyklinio ugdymo mokyklos, bendrojo ugdymo mokyklos, profesinio ugdymo mokyklos ir neformalųjį švietimą vykdančios mokyklos).

Darbotvarkės veiklas LINEŠA vykdo kartu su 60-yje  savivaldybių dirbančiais „Tvari mokykla 2030“ koordinatoriais, kurie gilinasi į tvarumo praktikas mokyklose.

Norėdama prisijungti prie darbotvarkės, mokykla turi susisiekti su savo savivaldybės koordinatoriumi arba LINEŠA Tvarumo plėtros skyriaus specialistu. 

 
Daugiau informacijos apie „Tvari mokykla 2030“ : https://www.linesa.lt/darbotvarke-tvari-mokykla-2030/