„Tvarios mokyklos“ nugalėtojų sėkmės receptai: ką verta perimti kitoms mokykloms? (I dalis)

Jau šį rugsėjį mokyklos vėl galės pretenduoti į „Tvarios mokyklos“ apdovanojimus. Ta proga kviečiame prisiminti 9 geriausius pernai apdovanotus Lietuvos švietimo įstaigų tvarumo projektus ir kartu su darbotvarkę „Tvari mokykla 2030“ koordinuojančios Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) tvarumo ekspertais paanalizuoti, kas lėmė, jog būtent šie tvarūs sprendimai pelnė lyderių titulą. 1-ojoje dalyje supažindiname su 3 kategorijų nugalėtojais.

Nugalėtojas Išteklių tausojimo ir prieinamumo kategorijoje – projektas „Tvari energija iš komposto ir Peltjė elemento“ (VšĮ „Gravitas schola“) 

Projektas skirtas sukurti eksperimentinę sistemą, kuri šilumą, išsiskiriančią kompostuojant mokyklos organines atliekas, paverčia elektra naudojant Peltjė elementą. Taip vienu metu sprendžiamos dvi problemos: mažinamas atliekų kiekis ir gaminama atsinaujinanti energija mokyklos reikmėms (pvz., apšvietimui ar įrenginių įkrovimui). Projektas ugdo mokinių ekologiškai atsakingus įpročius, demonstruoja uždarą ciklą „atliekos → energija“ ir integruojamas į ugdymo procesą kaip praktinė tvarumo laboratorija. Moksleivių ir mokytojų įsitraukimas užtikrina ne tik mažesnį mokyklos poveikį aplinkai, bet ir inžinerinių, ekologinių bei socialinių kompetencijų plėtrą, kurios būtinos ateities visuomenei. 

„Šis mokinių projektas ne tik tausoja išteklius, bet ir yra patrauklus ir įdomus darbas, kurį galima atlikti pamokose, po pamokų, įtraukiant visą mokyklos bendruomenę“, – komentuoja tvarumo ekspertas Almantas Kulbis, LINEŠA Tvarumo plėtros skyriaus vadovas. 

Nugalėtojas Judumo kategorijoje – „Mokomės judėti saugiai ir tvariai“ (Mažeikių lopšelis-darželis „Buratinas“) 

Darželio kieme projekto autoriai sukūrė aplinką, skatinančią vaikus judėti tvariai ir saugiai: įrengė  dviračių stovėjimo aikštelę, remonto vietą bei pažymėjo dviračių judėjimo kryptis, taip pat pastatė vaikiškus šviesoforus ir kelio ženklus. Tikslas – nuo mažens ugdyti atsakingą judėjimo kultūrą. 
Vaikai atvyksta į darželį su dviračiais ir paspirtukais ir turi kur juos saugiai laikyti. Remonto vietoje mokiniai mokosi pasirūpinti savo transporto priemonėmis. 
Kieme žaidžia „mini eismas mieste“ – t. y. orientuodamiesi pagal rodykles, šviesoforus ir kelio ženklus, mokosi saugaus eismo taisyklių. 
Darželyje vyksta praktiniai užsiėmimai apie tvarų judėjimą: kodėl verta rinktis ėjimą pėsčiomis ar dviračiu. 

Projekto rezultatai: ugdoma vaikų atsakomybė ir saugaus eismo įgūdžiai, skatinamas tvarus judėjimas, mažėja automobiliais atvežamų vaikų dalis, sukurta saugi ir edukacinė aplinka kieme, kuri tarnauja tiek žaidimams, tiek mokymuisi. 

Pasak A. Kulbio,  šis projektas formuoja jauniausių vaikų gebėjimus ir pasirinkimus. 

„Išmokę judėti tvariomis transporto priemonėmis sumodeliuotoje dirbtinėje eismo sistemoje, vaikai galės įvertinti miestą, kuriame gyvena, – ar saugu, ar galima į mokyklą atvykti paspirtuku. Paaugę šie vaikai, tikėtina, rinksis tvariausią judėjimo būdą į mokyklas“, – sako jis. 

Nugalėtojas Bendruomenės įtraukimo kategorijoje – „Tarpdisciplininio meno ir edukacijos centro įkūrimas“ (Kretingos Simono Daukanto progimnazija)

Įkurtas tarpdisciplininio meno ir edukacijos centras „Dagys“ – daugiafunkcė Kretingos Simono Daukanto progimnazijos medijų erdvė, jungianti meną, mokslą ir bendruomenę. Čia integruojami gamtos mokslai, technologijos ir kultūra, ugdant mokinių supratimą apie atsakingą santykį su aplinka. „Dagys“ – pirmasis tokio pobūdžio centras Lietuvos mokyklose, atveriantis šiuolaikines erdves kūrybai, mokymuisi ir viešoms veikloms. Erdvė atvira visoms rajono mokykloms, telkia mokinius, mokytojus, šeimas ir kultūros partnerius. Bendruomenė aktyviai dalyvauja planuojant bei keičiant erdves, kuria instaliacijas, rengia kino seansus, radijo laidas, parodas. Tokiose veiklose visi turi lygias galimybes rinktis saviraiškos formą – nuo fotografijos ar garso kūrimo iki šokio ar viešo pristatymo. Psichologinę gerovę stiprina bendros patirtys ir refleksijos, o atviros, saugios erdvės sudaro terpę skirtingų poreikių ir požiūrių žmonėms. Tęstinės programos ir partnerystės užtikrina ilgalaikę centro vertę. 

„Mokyklos, kaip bendruomenės centro, plėtra – vienas iš darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“ siekių. Šiame projekte galima įžvelgti daug tvarumo sankirtų – tai visuminio požiūrio į tvarias vertybes pavyzdys. Patirtis, kurią puikiai galėtų panaudoti visos mokyklos“, – komentuoja A. Kulbis. 

Eleonora Gelažnikaitė, LINEŠA Tvarumo plėtros skyriaus specialistė, sako, kad šis išskirtinis projektas mums primena, jog mokykla – ne tik mokymasis iš vadovėlių, čia buriasi bendruomenė, kuriasi draugystės, gimsta kūryba, formuojasi asmenybės. 

„Šis centras yra daugiafunkcis, juo gali naudotis viso rajono mokyklos – tai parodo mokyklos ilgalaikį  ir atsakingą požiūrį bei skatina bendradarbiavimą tarp mokyklų. Tikiu, jog per ateinančius porą metų išvysime ne vieną kūrybinį šedevrą, sukurtą būtent „Dagio“ centre“, – kalba ekspertė.

---

Iš viso pernai lapkritį vykusiems „Tvarios mokyklos“ apdovanojimams buvo pateikta apie 300 paraiškų, iš kurių į finalą komisija atrinko 24 projektus. Renkant nugalėtojus vertinta, kiek projektas atitinka pasirinktą apdovanojimų nominacijos kategoriją, prisideda prie neigiamo poveikio mažinimo ir aplinkos tausojimo, yra inovatyvus, autentiškas, kūrybiškas, įtraukia bendruomenę, skatina bendruomeniškumą, turi teigiamą poveikį socialiniam gyvenimui.

Dar vienas vertinimo kriterijus – ilgaamžiškumas, atsižvelgta, ar projektas yra tęstinis, turi ilgalaikį poveikį ir gali būti pritaikytas kitose mokyklose. 

Apie darbotvarkę „Tvari mokykla 2030“ 

„Tvari mokykla 2030“ – tai priemonių sistema konkretiems veiksmams ir pokyčiams, įgalinantiems mokyklų bendruomenes tiesiogiai prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų ir uždavinių įgyvendinimo. 

Darbotvarkę „Tvari mokykla 2030“ LINEŠA Lietuvoje pradėjo įgyvendinti 2024 m. kovą. 

Šiuo metu bendras iniciatyvoje dalyvaujančių mokyklų skaičius jau priartėjo prie 800, o dalyje savivaldybių tvarumo keliu jau žengia visos mokyklos.   

LINEŠA siekia iki 2030 m. į „Tvarios mokyklos“ darbotvarkę įtraukti visas Lietuvos mokyklas.  

„Tvari mokykla 2030“ veiklose gali dalyvauti visos Lietuvos mokyklos (ikimokyklinio ugdymo mokyklos, bendrojo ugdymo mokyklos, profesinio ugdymo mokyklos ir neformalųjį švietimą vykdančios mokyklos). 

Darbotvarkės veiklas LINEŠA vykdo kartu su 60-yje  savivaldybių dirbančiais „Tvari mokykla 2030“ koordinatoriais, kurie gilinasi į tvarumo praktikas mokyklose. 
Norėdama prisijungti prie darbotvarkės, mokykla turi susisiekti su savo savivaldybės koordinatoriumi arba LINEŠA Tvarumo plėtros skyriaus specialistu. 

Daugiau informacijos apie „Tvari mokykla 2030“ : https://www.linesa.lt/darbotvarke-tvari-mokykla-2030/