XIX Pasaulio vaikų haiku konkurso nacionaliniame etape dalyvavo daugiau nei 1200 jaunųjų kūrėjų

Įvertinti XIX Pasaulio vaikų haiku konkurso nacionalinio etapo darbai. Labai džiaugiamės, kad konkursas tampa vis populiaresnis – šiemet sulaukėme daugiau nei 1200 vaikų darbų.

Vertinimo komisijai, sudarytai iš žymių šalies poetų, haiku kūrėjų ir tyrinėtojų, teko nelengva užduotis – atrinkti 7 didžiojo prizo laimėtojus ir 30 konkurso prizininkų.

Pagrindiniai konkurso vertinimo kriterijai: haiku išraiška, originalumas ir kūrybiškumas bei piešinio ir haiku dermė. Tai tikrai nelengvas uždavinys jauniesiems kūrėjams – suderinti dvi meno sritis, juolab, kad japoniškasis haiku poezijos žanras dar tik skinasi kelią į platesnę lietuvių kultūros sampratą.

Daugiausiai darbų sulaukėme iš didžiųjų Lietuvos miestų: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Naujosios Akmenės, Druskininkų, Mažeikių ir Palangos. Tačiau džiugu, kad haiku kuria ir atokiau nuo savivaldybių centrų gyvenantys miestelių bei kaimelių vaikai. Konkurso geografija plečiasi ir už Lietuvos ribų – šiemet sulaukėme piešinių ir iš Liuksemburgo EU I mokyklos, LT sekcijos lietuvaičių.

Didžioji dalis darbų sukurta mokyklose, padedant mokytojams, kiek mažiau – pavienių haiku entuziastų.

Dėkojame visiems konkurso dalyviams ir mokytojams, įkvėpusiems jaunuosius menininkus šiai kūrybai.

Vertinimo komisijos įžvalgos                                                             

skaidrus lyg stiklas
ežeras pokštelėjo – 
skilo pati tyla
(Aut. Lėja Andrašiūnaitė, 12 m.) 

Stebėtinai brandžiai trieiliu posmu perteiktas žiemos vaizdas ir garsas. Lyg ir nieko ypatinga, bet keliais žodžiais išreikštas ramybės fonas ir momentinis vyksmas – ežero ledo įtrūkimas – savo specifiniu garsu „pokštelėjo“ natūraliai susilieja į būvį tyla-garsas-tyla. Tradicinės japonų haiku poetikos atžvilgiu šiame haiku galima įžvelgti kelias estetines kategorijas: wabi-sabi (grožis slypi netobulume, laikinume ir kukliame paprastume), karumi (lengvumas), sonomama (taip, kaip yra). Nieko nereikalingo, tik keli štrichai ir vaizdinys „atgyja“ pojūčiu, jog „skilo pati tyla“. Piešinys taip pat harmoningai dera su tekstu – melsvų atspalvių mozaika su įtrūkiu yra atsvara žodžiais išreikštam baltam skaidrumui ir sudaro priešybių vienybę (yin ir yang).  

Artūras Šilanskas, Haiku bei senryu kūrėjas, haiku knygų autorius, pirmosios lietuvių haiku antologijo bei tarptautinių haiku knygų sudarytojas, tarptautinių konkursų nugalėtojas.

   ***

daugiabučių kieme
kniaukia už lango
vienintelis garsas
(Aut. Liepa Jakubaitytė, 13 m.)

Vaizde – stilingai, minimalistiškai, keliomis spalvomis nupiešti miesto daugiabučiai, kurių daugelis langų tamsūs, o viename, kuriame dega šviesa, tupi juodas katino siluetas.

Piešinio ir trieilio visuma puikiai atskleidžia vadinamąjį haiku momentą – netikėtą kelių plotmių sankirtą.

Tas vienintelis garsas žodžiu neužrašytas, piešinyje esantis katinas tupi už lango bute, ir realybėje mes jo kniaukimą sunkiai galėtume girdėti. Bet tas MIAU tarsi nuskaitomas vaizde, matomas vaizduotėje ir netgi fiziškai girdimas. Autorei vaizdu ir tekstu pavyko tikrai haikiškai atskleisti konkurso temą GARSAS, todėl komisijos nuomone šis jos darbas vertas būti geriausiųjų trejetuke.

Dainius Dirgėla, poetas, grupės „Svetimi“ narys, Pasaulinės haiku asociacijos narys, haiku ir haiga kūrėjas.

   ***
medžių kirtimas
tik vienintelė girdžiu
jų tylų verksmą
(Aut. Dorotėja Butkutė, 13 m.)

Tai- skaudus kūrinys. Trieilis patekęs tarp trijų geriausių. Savo struktūra ir nuotaika atitinkantis tradicinius haiku kūrimo reikalavimus. Kūrinyje atsispindi japonų stilistikai būdingas liūdesys dėl aplinkinio pasaulio netobulumo. Šiuo atveju, dėl kertamų medžių. Matosi, kad autorė yra jautrios širdies: ten, kur kiti praeitų neatsisukdami, Dorotėja girdi medžių verksmą. Jautru. Beje, trieilio nuotaika būdinga tiek senajai lietuvių tautosakai, tiek moderniai kūrybai. 

Kūrinio vientisumą iliustruoja paveikslas, kuriame po nukirstais kamienais pralietas simbolinis medžių kraujas. Ir tik žydras dangus ir mėlynas vabalas, rėplinėjantis po pievą, suteikia vilties...

Andrius Luneckas, poetas, gydytojas, haiku kūrėjas, knygos „Vasarnaktus“ autorius, daugelio Lietuvos ir tarptautinių haiku konkursų laureatas

   ***

Šiųmetinis piešinių konkursas gana gausus. Piešinių virš tūkstančio. Dalyviai iš įvairiausių Lietuvos kampelių. Šis konkursas sudėtingas tuo, jog reikia mokėti mintis ir jausmus reikšti ir žodžiu, ir teptuku. Bet nevyniojant žodžių į vatą - šių metų piešiniai tartum pasidalino į dvi grupes: jei tekstas jautrus ir įdomus, tai vaizdinė darbo pusė, silpna, šabloniška ir neįdomi ir atvirkščiai. Taip, kad komisijai buvo tikras galvosūkis kaip šią problemą išspręsti.

Kelios pastabos apie darbų vaizdinę pusę: žiūrint  šiųmetiniam konkursui atsiųstus darbus, pastebiu meninės kalbos skurdumą. Labai mažai yra piešinių turtingo kolorito, išradingos kompozicijos, jautraus aplinkos pajautimo. Vyrauja statiškos, skurdžios kompozicijos, neišraiškingos meninės kalbos priemonės. Dar viena ryški problema – tai vaizdo ir rašto derinimas. Beveik visuose darbuose jis itin prastas. O juk parašytas tekstas irgi yra kompozicijos dalis ir ją taip pat atitinkamai reikia piešinyje įkomponuoti. Deja čia jau ne moksleivių, bet mūsų švietimo kaltė, nes dailyraštis ar kaligrafija , matyt, mokykloje seniai girdėti žodžiai.

Labai gaila, kad šiemet toks vidutinis rezultatas. Tegu jis būna pamoka, jog reikia kažką keisti ir manau, kad tai turėtume daryti visi mes kartu.

Virginija Kalinauskaitė, dailininkė grafikė, Vilniaus kolegijos docentė

Konkurso nacionalinio etapo laimėtojai
Haiku tekstai
Atrinktų darbų galerija

Daugiau informacijos apie konkursą rasite čia: https://www.linesa.lt/haiku-konkursas/