Tvarumo pamokos iš Nyderlandų: kaip bendruomenės kuria gyvą, o ne deklaratyvią mokyklą
Balandžio 13–18 dienomis 21 Lietuvos švietimo bendruomenės atstovas – darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“ savivaldybių koordinatoriai, mokyklų vadovai bei Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) atstovai – dalyvavo stažuotėje Nyderlanduose „Tvarūs Nyderlandai: švietimas ir bendruomenės kūrimas“. Šešių dienų patirtis atskleidė ne tik pažangias švietimo praktikas, bet ir esminę tvarumo sąlygą – stiprią, įsitraukusią bendruomenę.
Stažuotės tikslas buvo susipažinti su Nyderlandų švietimo įstaigų gerosiomis praktikomis ir tvarumo principais, kad būtų galima juos pritaikyti Lietuvoje įgyvendinant LINEŠA koordinuojamą darbotvarkę „Tvari mokykla 2030“.
Tačiau, kaip pripažįsta dalyviai, svarbiausios stažuotėje gautos tvarumo pamokos slypėjo ne tik infrastruktūroje ar technologijose.
LINEŠA Tvarumo plėtros skyriaus specialistė Eleonora Gelažnikaitė sako, jog susipažinusi su Nyderlandų patirtimi darkart įsitikino, kad tvarumo projektų sėkmė priklauso nuo komandos, o ne nuo pavienių iniciatyvų.
„Neretai vienas entuziastas mokykloje inicijuoja tvarumo projektus, tačiau toks modelis yra trapus ir neilgalaikis. Vienas svarbiausių žingsnių – stipri komanda. Šį principą stažuotės dalyviai aiškiai pamatė lankydamiesi „Amity“ tarptautinėje mokykloje ir Tarptautinėje Hagos mokykloje, kur tvarumas nėra formalus tikslas, o kasdienė praktika. Į ją įsitraukia visi – nuo vadovų iki mokinių“, – kalba ji.
Pasak E. Gelažnikaitės, būtent komandų įvairialypiškumas – skirtingų sričių specialistų bendradarbiavimas – rodo, kad tvarumas čia suvokiamas ne tik kaip planuose įrašyta užduotis, o yra gyva bendruomenę burianti veikla.
Ne mažiau įspūdžių paliko ir už mokyklų ribų pamatyti sprendimai. Stažuotės dalyviai lankėsi tvariame biurų rajone „De Ceuvel“ bei ant vandens įkurtame gyvenamųjų namų kvartale „Schoonschip Amsterdam“. Šiose vietose tvarumas pasireiškia per kasdienes praktikas: bendras erdves, atsakomybių pasidalijimą, žiedinės ekonomikos principus.
Bendruomenių nariai ne tik naudojasi infrastruktūra, bet ir aktyviai ją prižiūri – nuo kompostavimo iki biologinės įvairovės puoselėjimo. Tokia atsakomybė skatina sąmoningumą ir stiprina tarpusavio ryšius.
Neišdildomi gyvenimo ant vandens įspūdžiai
Biržų rajono savivaldybės atstovė Loreta Baronienė prisimena, kad būtent tvarių biurų kompleksas ant vandens „De Ceuvel“ paliko stipriausią emocinį įspūdį.
„Iš pradžių aplinka truputį šokiravo – ji nebuvo „išblizginta“, tačiau leido suprasti šio projekto esmę – tikrąjį tvarumą ir žiedinę ekonomiką. Tai buvo gyvas įrodymas, kad viskas prasideda nuo žmogaus. O pačios bendruomenės narių bendravimas atskleidė autentišką vienybės jausmą“, – pasakoja ji.
Tuo tarpu Šiaulių miesto savivaldybės specialistė Edita Badaukienė akcentuoja sisteminį požiūrį į tvarumą: Nyderlanduose jis integruotas į kasdienį gyvenimą – nuo ugdymo iki gyvenamosios aplinkos. Ypatingą įspūdį jai paliko „Schoonschip“ bendruomenė, kuri beveik visiškai apsirūpina energija pati ir sprendžia klimato kaitos bei Nyderlanduose aktualią būsto trūkumo problemą.
Visagino savivaldybės administracijos Švietimo, sporto ir kultūros skyriaus vadovė Monika Gutė iš įspūdžių gausos išskyrė Tarptautinę Hagos mokyklą, kur erdvės, estetika, dviračių kultūra ir mokytojai iš viso pasaulio, užtikrinantys emocinį vaikų palaikymą, kuria visapusiškai saugią aplinką. Ji taip pat užsimena, kad kai kurios Nyderlanduose įgyvendintos idėjos, pvz., bendruomenė ant vandens, jau svarstomos ir Visagine.
Stažuotės metu dalyviai diskutavo ir su Nyderlandų lietuvių bendruomenės atstovu Pauliumi Davidavičiumi, kuris akcentavo veikimo svarbą: mažiau planuoti, daugiau daryti. Jo teigimu, bendruomenės stiprumą lemia reguliarumas ir įsipareigojimas.
Kupiškio rajono savivaldybės specialistė Irmina Puipaitė-Blaževičienė apibendrina, kad Nyderlanduose didžiausią įspūdį palieka tai, jog tvarumas ten yra ne atskira iniciatyva, o gyvenimo norma: jis integruotas į kasdienes patirtis, ryšį su gamta ir bendruomenę. Anot jos, Lietuva iš šios šalies galėtų pasimokyti bendruomeniškumo, nuoseklumo, drąsos eksperimentuoti ir ilgalaikio mąstymo.
Stažuotės dalyviai sutaria – parsivežtos ne tik idėjos, bet ir stipresnės kompetencijos: lyderystės, komunikacijos, problemų sprendimo. Tačiau svarbiausia žinia paprasta: tvari mokykla prasideda ne nuo technologijų ar projektų, o nuo žmonių, kurie yra pasirengę veikti kartu.
„Nyderlandų patirtis parodė, kad tvarumas tampa realybe tik tada, kai jis gyvena bendruomenėje. Ir būtent šią pamoką Lietuvos švietimo lyderiai dabar sieks pritaikyti savo mokyklose“, – sako LINEŠA atstovė L. Gelažnikaitė.
