„Tvari mokykla 2030“ – nuo avilių ant stogo iki darnaus visos bendruomenės įsitraukimo

Šią savaitę finišuoja „Tvari mokykla 2030“ dalyvaujančių ugdymo įstaigų vertinimas, kurio metu Lietuvos  neformaliojo švietimo  agentūros (LINEŠA) atstovai aplankė beveik 110 šalies ugdymo įstaigų. Dalinamės įspūdžiais iš viešnagės trijose tvarios mokyklos principus diegiančiose sostinės įstaigose. 

Jaukioje medžių pauksmėje viename iš Vilniaus miegamųjų rajonų įsikūręs lopšelis-darželis „Bitutė“ jau įsidiegė visą pluoštą tvarių sprendimų ir neketina sustoti. 

Tikras šio darželio tvarumo karūnos deimantas – ant stogo įrengti 3 bičių aviliai. Su bitutėmis čia draugauja ne tik vaikučiai. 

Daiva Saladžiuvienė, „Bitutės“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui, džiaugiasi, kad į miesto bitininkystę įsitraukė ir darželį lankančių vaikučių tėvai. Apie tai liudija ir ant vienos iš sienų kabantis paveikslas, vaizduojantis avilį: kiekviena šeima tame paveiksle gavo savo koriuką ir rankomis išsiuvinėjo jame gyvenančią bitutę. 

Darželio bendruomenę suvienijo ne tik bitės. Šeimos aktyviai  dalinasi išaugtais rūbeliais ir kitais daiktais darželyje įrengtoje mainų stotelėje.  

Tėvelių rankos prisidėjo ir įrengiant muzikos kampelį darželio teritorijoje. Dalį instrumentų savo rankomis pagamino patys tėvai – taip ir pigiau, ir tvariau. 

Švediškas stalas ir ropinėtojų kvartalas 

„Bitutės“ darželį lankantys vaikai daug laiko praleidžia lauke. Darželio teritorijoje įrengtas ropinėtojų kvartalas: vabzdžių viešbutis, sliekų namai, sraigių namelis. Veikia lauko klasė, kurioje vyksta ir parodos.  

Kartu su auklėtojomis vyresnėliai leidžiasi į ekskursijas po gražiausias ir žaliausias Vilniaus vietas: jau buvo Vingio parke, Žvėryne, Japoniškame sode. 

Mažieji šiame darželyje gamina ir trąšas – tam tikslui naudojamos 4 talpos, į kurias atliekas sudeda patys vaikai. Mažinti atliekų kiekį padeda ir „Bitutėje“ įdiegtas dalinis  „švediškas stalas“.  Jį sudaro salotų baras, iš kurio salotas galima pasirenkti patiems. 
Pasak D. Saladžiuvienės, į mažųjų lėkštes kasdien patenka 3–4 spalvų salotos. 

Elektrą darželiui gamina Jurbarke įsikūręs saulės baterijų parkas, su kuriuo sudaryta sutartis 49-iems metams.

„Bitutės“ komandos planuose – dar daugiau tvarių naujovių. Jau pateikta paraiška negyvosios gamtos erdvei įkurti, taip pat darželis turi tikslą įsirengti orų stotelę, medinę lauko klasę su oro kondicionieriumi. 

Almantas Kulbis, LINEŠA Tvarumo plėtros skyriaus vadovas, negaili „Bitutės“ komandai pagyrimų už nesuvaidintą bendruomeniškumą ir vieningą filosofiją.

„Pagirtina, kad darželis turi tvarumo pokyčių strateginį planavimą – būsimi žingsniai tvarumo link aprašyti bent porą metų į priekį. Iš įdomių sprendimų paminėčiau miesto bitininkystę, realiai veikiančią DĖK’ui stotelę, tai, kad įtraukiama bendruomenė – tėveliai perdirba įvairius daiktus ir darkart panaudoja, patys padaro, tad nereikia pirkti naujų.   

Bendruomeniškumas atliepia darželio pavadinimą“, – sako A. Kulbis. 

Apie Kernagį ir tvarumą miesto centre 

Kaip siekti tvarumo užterštame ir triukšmingame miesto centre, kur beveik nėra medžių ir žalumos? 

Toks iššūkis teko pačioje sostinės širdyje tarp judrių gatvių įspraustai Vilniaus Simono Daukanto gimnazijai, garsioje tuo, kad čia kadaise mokėsi dainuojamosios poezijos pradininkas Lietuvoje Vytautas Kernagis. 

Kad oras šioje miesto dalyje gan užterštas, juntama net pastato viduje. 

Daiva Savčiokienė, Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, pasakoja, kad šios mokyklos mokiniai kasmet matuoja triukšmą ir užterštumą ir lygina, kaip rodikliai pasikeitė per metus. 

Mokyklos teritorijoje įrengta lauko klasė su rekuperacine sistema, kurioje pamokos vyksta ir žiemą. Valgykloje taikomas švediško stalo principas: siūlomos 2 sriubos, vegetariškas patiekalas, didelis salotų pasirinkimas, vaisiai, vanduo su citrina, nesaldinta arbata. 

A.Kulbį sužavėjo tai, kad ši ugdymo įstaiga turi struktūruotą planą, numatantį nuoseklius pokyčius pagal „Tvari mokykla 2030“ kriterijus su atsakomybėmis, datomis. 

Sodas, daržai ir netgi dilgėlė 

Turimą didelę žalią lauko teritoriją tvarumo idėjoms įgyvendinti aktyviai išnaudoja Vilniaus lopšelis-darželis „Viltenė“. 

„Stengiamės sodinti kuo daugiau augalų rūšių“, – šypsosi Birutė Autukevičienė, „Viltenės“ vadovė. 

Darželio kieme – obelų ir kriaušių sodas, sukastose lysvėse sirpsta pomidorai, moliūgai, avietės, kvapų saloje vasaros aromatus skleidžia kelių rūšių mėtos ir kitokios žolelės. 

„Daržus sodina, prižiūri ir laisto patys vaikai. Ir jie tą daro su dideliu entuziazmu“, – šypsosi vadovė. Nors visko nutinka, – būna, kad neužauga, nudžiūna augalėliai, bet jaunųjų daržininkų įkarščio tai neužgesina. 

Čia pat ir natūralios žydinčios pievos gabalėlis, kuri specialiai nešienaujama, ir tikra dilgėlė – specialiai auginama, kad vaikai pažintų ir šį augalą. 

A.Kulbį šiame darželyje sužavėjo ir teisingai padarytas vabzdžių viešbutis. 

„Geras, užsidegęs tvarumu vadovas geba keisti visą bendruomenę. Žengiant tvarumo keliu pradeda keistis aplinkos, o po to pamatome tai ir mokinių, bendruomenės santykiuose“, – sako jis. 

Pasak A. Kulbio, visų trijų aplankytų įstaigų vadovų entuziazmas ir strateginis požiūris kuriant tvarią mokyklą, gebėjimas planuoti, numatyti priemones, išteklius, pritraukti bendruomenes, žavi. 

„Tiesa, yra ir iššūkių. Dar trūksta materialinių priemonių, nes mokyklos neranda finansavimo, neturi galimybių. Trūksta valstybinio, politinio požiūrio į tvarumo problemų sprendimą: atnaujinant pastatus, diegiant tvarumo priemones energetikoje ir kt.“, – vardija jis. 

Apie „Tvari mokykla 2030“ 

Pernai daugiau kaip 500 mokyklų prisijungė prie darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“, atlikdamos įsivertinimą, kurio metu atsakė į daugiau nei 100 klausimų, parodžiusių įstaigos brandos lygį tvarumo srityje. Įsivertinus paaiškėjo, kad 110 įstaigų pretenduoja į II arba III pakopą pagal tvarumo principų įdiegimo apimtis 8 srityse – nuo energijos taupymo ir infrastruktūros iki tvarių santykių ir ryšių su vietos bendruomene. 

LINEŠA darbuotojų ir ekspertų komanda iki šių metų liepos 11 dienos bus aplankę beveik visas šias įstaigas ir įvertins jų pasiekimus tam, kad būtų galima viešai patvirtinti kiekvienos iš jų kategoriją ir skirti dvi arba tris „bruknes“ – „Tvari mokykla 2030“ darbotvarkės simbolius. 

Visos švietimo įstaigos, kurių atitikimas II arba III pakopos reikalavimams bus patvirtintas, rugsėjo pabaigoje bus paviešintos ir apdovanotos darbotvarkės ženklu. 

Rugsėjį LINEŠA pakvies mokyklas teikti paraiškas dalyvauti lapkričio 20 dieną Vilniuje planuojamuose surengti nacionaliniuose tvarių mokyklų apdovanojimuose, kuriuose bus paskelbtos toliausiai tvarumo keliu nužengusios įstaigos ir jų inovacijos bei sprendimai. 

LINEŠA siekia, kad kasmet prie darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“ prisijungtų 200 naujų mokyklų, o iki 2030 m. į šią programą įsitrauktų visos Lietuvos švietimo įstaigos.