„Tvari mokykla 2030“ įsibėgėja: tvarumo sieks dar 227 mokyklos
2025-12-23
Vis daugiau mokyklų apsisprendžia tvarius sprendimus pamėginti įgyvendinti praktikoje. Šių metų pabaigoje prie Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros koordinuojamos darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“ prisijungus dar 227 naujoms ugdymo įstaigoms, bendras šios iniciatyvos dalyvių skaičius pasiekė 631, t. y. maždaug trečdalį visų Lietuvos mokyklų.
„Naujai į „Tvari mokykla 2030“ įstraukusių mokyklų skaičius yra didesnis, nei tikėjomės. Susikūrė vienas didžiausių Lietuvos mokyklų tinklų, kurį galima palyginti su save kuriančia ekosistema. Džiaugiamės visomis mokyklomis, kurios pasuko tvarumo keliu!“, – sako Almantas Kulbis, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) Tvarumo plėtros skyriaus vadovas.
Almantas Kulbis
227 naujos mokyklos darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“ dalyvių gretas papildė po 2025 metų rudenį vykusio darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“ mokyklų įsivertinimo.
Jo metu savo tvarumo situaciją savarankiškai įsivertino iš viso 238 Lietuvos mokyklos, iš jų minėtos 227 atitiko įsivertinimo vadove aprašytas sritis bei rodiklius ir prisijungė prie darbotvarkės.
Iš šių mokyklų 128 siekia pirmos (I-a „Tvarumo bruknė“), 87 – antros (II-a „Tvarumo bruknė“), 12 – trečios (III-a „Tvarumo bruknė“) tvarumo pakopos.
I–III pakopos žymi mokyklos pažangą tvarumo srityje: kuo aukštesnė pakopa, tuo daugiau tvarumo kriterijų mokykla atitinka.
Kuriose savivaldybėse tvarumo plėtra sparčiausia
Bendras 2024 m. pavasarį startavusios darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“ dalyvių skaičius šiuo metu siekia 631.
„2026-aisiais tikimės įtraukti dar 300 naujų mokyklų, – ypač iš didžiųjų miestų, kuriuose „Tvari mokykla 2030“ turi puikių pavyzdžių“, – planais dalijasi A. Kulbis.
Pasak A. Kulbio, vertinant šalies mastu, pagal aktyvumą išsiskiria apie 10 procentų savivaldybių, daugiausia mažųjų, kuriose į darbotvarkę jau įsitraukė visos mokyklos.
Maždaug 40-yje procentų savivaldybių projekte „Tvari mokykla 2030“ dalyvauja daugiau kaip pusė mokyklų.
„Lėčiau įsitraukia dailės, muzikos, sporto mokyklos, – dažnai dėl to, kad yra nedidelės, kartais įsikūrusios kitų institucijų pastatuose. Ne taip sparčiai, kaip norėtųsi, prie darbotvarkės jungiasi Vilniaus, iš dalies ir kitų didžiųjų miestų mokyklos“, – vardija LINEŠA atstovas.
Kita vertus, 2025 m. didmiesčiuose padėtis pagerėjo, juose įsivertino šiek tiek didesnis skaičius mokyklų nei prieš metus.
„Didiesiems miestams numatome skirti daugiausiai dėmesio 2026-aisiais. Vyks susitikimai su mokyklų vadovais, mokymai, konsultacijos“, – pasakoja A. Kulbis.
Jis mini, jog kai kuriose mokyklose tvarumo plėtrą stabdo ir pamatinio tvarumo bei jo svarbos suvokimo trūkumas.
„Būtent dėl to svarbiausia „Tvari mokykla 2030“ tikslinė grupė yra mokyklų vadovai, švietimo sprendimų priėmėjai savivaldybėse. Prioritetų pasirinkimas, tvarumo, darnaus vystymosi tikslų nedalomumo supratimas labai pagreitina sprendimus ir procesus“, – aiškina A. Kulbis.
Iki 2030 m. LINEŠA siekia į darbotvarkę „Tvari mokykla“ įtraukti visas Lietuvos mokyklas.
Kas toliau?
Naujai prie darbotvarkės prisijungusių mokyklų dabar laukia tolimesni vertinimo etapai.
Mokyklose 2026 m. pavasarį ir vasarą lankysis „Tvari mokykla 2030“ nacionalinio vertinimo grupė. Ji susipažins su mokyklų pasiekimais, vertins pažangą ir siūlys pokyčius.
Galutiniai mokyklų vertinimo rezultatai bus paskelbti 2026 m. rugsėjį, tuomet mokykloms bus įteikti „Tvarumo bruknės“ ženklai, o tvarumo lyderiai – trečios, aukščiausios tvarumo pakopos, mokyklos bus pakviestos į iškilmingą „Tvarios mokyklos“ apdovanojimų renginį, taip pat vyks apdovanojimų renginiai savivaldybėse.
„Naujai prie „Tvarios mokyklos 2030“ prisijungusioms ugdymo įstaigoms linkiu sėkmės žengiant tvarumo keliu. O tas, kurios dar svarsto, kviečiu jungtis“, – ragina A. Kulbis.
Norinčios prisijungti prie darbotvarkės mokyklos turėtų susisiekti su savo savivaldybės koordinatoriumi arba LINEŠA Tvarumo plėtros skyriaus specialistais.
„Žinau, kad mokyklų vadovai neskuba įtraukti mokyklų į dar vieną naują projektą dėl daugybės užplūstančios dokumentacijos. Tačiau „Tvari mokykla 2030“ – tai ne biurokratija, o augimas kartu bendraujant ir bendradarbiaujant, laisvanoriškas judėjimas tvarumo link, renkantis savus pokyčių tempus, įvertinant galimybes, mokyklos bendruomenės įsitraukimą“, – pabrėžia A. Kulbis.
Apie „Tvari mokykla 2030“
Švediški stalai, dalijimosi derliumi stotelės, tvarios mados šou, dviračių taisymo dirbtuvės.
Šiuos ir daug kitų tvarių sprendimų šalies mokyklose populiarina LINEŠA, Lietuvoje įgyvendinanti darbotvarkę „Tvari mokykla 2030“.
„Tvari mokykla 2030“ – tai priemonių sistema konkretiems veiksmams ir pokyčiams, įgalinantiems mokyklų bendruomenes tiesiogiai prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų ir uždavinių įgyvendinimo.
2024 m. pabaigoje vyko pirmasis mokyklų įsivertinimas. 2025 m. atlikus Nacionalinį tvarių mokyklų vertinimą, I, II, III tvarumo pakopų kriterijus atitiko 404 mokyklos.
Darbotvarkėje gali dalyvauti visų tipų mokyklos nuo vaikų darželių iki profesinio rengimo centrų. Įsitraukia į ją ir neformaliojo švietimo mokyklos – laisvalaikio centrai, sporto, muzikos mokyklos.
Daugiau informacijos: https://www.linesa.lt/darbotvarke-tvari-mokykla-2030/
