Įvertinta profesinio orientavimo stebėsenos būklė Lietuvoje

Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (toliau – LINEŠA) 2025-2028 metais vykdomas projektas „Karjeros planavimo sistemos mokiniams plėtra“ siekia sukurti pažangius skaitmeninius profesinio orientavimo (toliau – PO) įrankius, padedančius karjeros specialistams teikti individualizuotas, mokinių poreikius atitinkančias ir duomenimis grįstas profesinio orientavimo paslaugas, išplėsti Mokinių ugdymo karjerai informacinę sistemą (toliau – MUKIS). Viena iš projekto užduočių – sukurti nacionalinio lygmens PO stebėsenos modelį, leidžiantį per MUKIS sistemingai rinkti, analizuoti ir interpretuoti duomenis apie Lietuvos mokiniams teikiamas PO paslaugas, ir jų poveikį PO sistemos efektyvumui.

Įgyvendindami šią užduotį, projekto tiekėjo UAB „Smart Continent Management Institute“ ekspertai ir konsultantai 2026 metų balandžio – liepos mėn. atliko esamos PO stebėsenos būklės Lietuvoje analizę – ekspertinį vertinimą. 

Bendra analizės išvada – Lietuvoje egzistuoja pakankamas institucinis ir duomenų infrastruktūros pagrindas nacionaliniam PO stebėsenos modeliui sukurti, tačiau esami elementai dar nėra sujungti į nuoseklų stebėsenos ciklą. Tolesnis modelis turėtų būti grindžiamas ne papildomų pavienių duomenų rinkimu, o aiškia PO tikslų, rodiklių, duomenų šaltinių, atsakomybių, validavimo, analizės ir rezultatų panaudojimo sistema. Kuo remdamiesi tyrėjai priėjo tokią išvadą?

Pirmiausia buvo atlikta egzistuojančių teisės aktų, antrinių šaltinių analizė. Ji parodė du svarbius dalykus. Viena vertus, dabar egzistuojanti PO sistema turi aiškų institucinį, teisinį ir duomenų infrastruktūros pagrindą. Stebėsenos srityje nustatytos bendros duomenų kaupimo ir teikimo pareigos. PO stebėsena plėtojama per paslaugų prieinamumo, aprėpties, karjeros specialistų tinklo, finansavimo ir infrastruktūros rodiklius. Kita vertus, PO stebėsenos sistema nėra pakankamai detalizuota. Jai trūksta vieningos metodikos, nustatančios, kokie duomenys renkami, kas atsakingas už jų kokybę ir validavimą, kokiu periodiškumu jie atnaujinami, kas skaičiuoja rodiklius, kam teikiamos suvestinės ir kokiems sprendimams jos naudojamos. Svarbiausia – renkami duomenys nepakankamai atspindi PO paslaugų kokybę, mokinių karjeros kompetencijų pokytį, individualaus konsultavimo naudą, pasirinkimų pagrįstumą ir vėlesnes mokymosi bei karjeros trajektorijas.

Užsienio šalių (Suomijos, Estijos, JAV, Singapūro ir Didžiosios Britanijos) praktikos analizė parodė, kad veiksmingos PO stebėsenos sistemos paprastai grindžiamos ne vienu duomenų šaltiniu ar vienu poveikio rodikliu, o kelių tarpusavyje susijusių rodiklių sistema. Lietuvos atveju tikslinga taikyti mišrų modelį, derinant administracinius duomenis, PO paslaugų duomenis, mokinių grįžtamąjį ryšį, karjeros kompetencijų ir paslaugų kokybės vertinimą bei švietimo ir darbo rinkos trajektorijų rodiklius.

Pagaliau, atlikta MUKIS analizė leidžia tikėtis, kad ši informacinė sistema gali atlikti svarbų PO veiklų registravimo, metodinės pagalbos, paslaugų administravimo ir stebėsenos rezultatų pateikimo vaidmenį, tačiau ji neturėtų būti vertinama kaip vienintelis visų PO stebėsenai reikalingų duomenų šaltinis. PO stebėsenai reikalingas mišrus duomenų modelis, kuriame MUKIS ir kitos PO veiklų apskaitos priemonės būtų naudojamos tiesioginiams PO paslaugų duomenims, administraciniai registrai – mokinių ir specialistų kontekstui, o švietimo ir darbo rinkos duomenys – vėlesnių trajektorijų analizei.

Vertinimo metu vykdyti fokus grupių apklausų rezultatai patvirtino, kad praktinės PO stebėsenos problemos daugiausia susijusios su rankiniu duomenų rinkimu, duomenų dubliavimu, nevienodu veiklų klasifikavimu, ribotu suvestinių operatyvumu ir nepakankamu grįžtamuoju ryšiu duomenų teikėjams. Savivaldybėms ir mokykloms reikalingos ne tik nacionalinės ataskaitos, bet ir operatyvios jų lygmens suvestinės, palyginimai bei analitiniai pjūviai, leidžiantys vertinti paslaugų aprėptį, karjeros specialistų apkrovą, mokinių dalyvavimą, profesinį veiklinimą ir kitus vietos planavimui aktualius aspektus.

Ekpertinio vertinimo rekomendacijose siūloma PO stebėsenos sistemą orientuoti ne į formalų atsiskaitymą už įvykdytas veiklas, bet į pačios sistemos veikimo, paslaugų teikimo, mokinių rezultatų ir valdymo sprendimų pagrindimą. Stebėsenos rezultatai turėtų sudaryti pagrindą priimant sprendimus dėl finansavimo, išteklių paskirstymo, metodinės pagalbos, paslaugų organizavimo ir kitų PO sistemos tobulinimo priemonių.

Su dabartinės PO stebėsenos būklės Lietuvoje ekspertinio įvertinimo ataskaita susipažinti galima ČIA.