Ne gražiausios nuotraukos, o vaiko poreikiai: kaip išrinkti stovyklą, į kurią jis norės sugrįžti?

Vasaros stovyklų pasirinkimas – milžiniškas, tačiau kaip suprasti, kuri iš jų iš tiesų tiks jūsų vaikui? Ar verta įkalbinėti važiuoti, jei jis sako nenorintis? Kodėl vieniems vaikams reikia aktyvių nuotykių, o kitiems – ramybės? Apie tai kalbamės su psichologe Jūrate Bortkevičiene ir didžiausios pajūrio stovyklos „Pasaka“ atstove Rasa Povilavičiene.

– Vasarai artėjant nemažai vaikų sako: „Aš niekur nenoriu važiuoti, noriu tiesiog pailsėti.“ Kaip tėvams pradėti pokalbį apie stovyklą?


Jūratė Bortkevičienė

Jūratė Bortkevičienė: Kai vaikai baigia mokslo metus, jie dažniausiai nebenori girdėti, kad jų laukia dar viena vieta, kur reikės kažką veikti. Todėl nereikėtų pradėti nuo pasiūlymų: „Gal važiuok į šitą stovyklą?“ Verčiau paklauskite: „Kaip įsivaizduoji savo vasarą? Ką norėtum nuveikti?“ Net jei vaikas sako, kad nori nieko neveikti, galima susitarti, kad pirmąsias porą savaičių jis pailsės, o vėliau pagalvos, ką norėtų išbandyti. Tik išgirdus vaiko norus verta siūlyti konkrečias stovyklas.

– Kokias didžiausias klaidas daro tėvai rinkdami stovyklą?

B.: Dažnai tėvai bando įgyvendinti savo idėjas – siūlo karinę stovyklą ar kitą veiklą vien tam, kad vaikas „išbandytų“. Tačiau iš tiesų reikėtų pasitikėti vaiko poreikiais. Juk savaitę stovykloje leis jis, o ne tėvai. Vienam įdomu jodinėti, kitam – gaminti, trečiam – kalbėti užsienio kalba ar kurti. Stovykla turi būti galimybė patirti tai, apie ką vaikas svajoja, o ne tenkinti suaugusiųjų lūkesčius.

– Ar pirmą kartą važiuojančiam vaikui geriausia rinktis stovyklą, kurioje siūloma kuo daugiau veiklų?

B.: Nebūtinai. Daug svarbiau suprasti, koks yra pats vaikas. Vienam reikia nuolatinio veiksmo, kitam – ramių veiklų, pokalbių, galimybės geriau pažinti save ar susirasti draugų. Yra vaikų, kurie mokykloje patiria patyčias, todėl jiems stovykla gali kelti didžiulį nerimą. Tokiu atveju pirmiausia reikėtų domėtis ne veiklomis, o žmonėmis – kokie vadovai dirba, kokia atmosfera kuriama stovykloje.

– Ką patartumėte jautrių, drovesnių vaikų tėvams?

B.: Tokiems vaikams atsiskyrimas nuo tėvų dažnai būna labai sunkus. Jei namuose jie turi savo ritualus, pavyzdžiui, prieš miegą tėvai pabūna šalia, stovykloje jų netekę gali pasijusti nesaugiai. Todėl nereikėtų sakyti: „Pamatysi, bus labai smagu.“ Jei vaikas jautrus, verta rinktis ramesnę stovyklos aplinką, mažesnius kambarius, kur viename kambaryje gyvena mažesnis skaičius vaikų, kad atžala turėtų daugiau asmeninės erdvės. Ekstravertiškam vaikui dešimt vaikų kambaryje gali būti nuotykis, o intravertui – didžiulis stresas.

– O jeigu vaikas paskambina ir prašo kuo greičiau pasiimti?

B.: Dar prieš išvykstant svarbu susitarti, kad stovykloje reikės pabandyti išbūti. Žinoma, būna atvejų, kai vaikui stovykla tikrai netinka, tačiau tai pirmiausia mato vadovai. Vaikai dažnai paskambina tėvams, išgirsta jų balsą, pasiilgsta namų ir susigraudina. Tuomet tėvams atrodo, kad viskas toje stovykloje blogai, nors iš tikrųjų vaikai dalyvauja veiklose, bendrauja ir jaučiasi visai gerai. Dažniausiai tik trečią ar ketvirtą dieną prasideda tikrasis mėgavimasis stovykla. Jei vaiką pasiimame iš stovyklos per anksti, jis išsiveža įsitikinimą, kad stovykla buvo bloga patirtis.

– Paauglius turbūt sunkiausia sudominti?

B.: Iš tiesų paaugliams dažnai būna net lengviau rinktis. Jie jau žino savo pomėgius ir ieško bendraminčių. Jiems labai svarbu, kad stovykloje būtų jų amžiaus vaikų ir kad veiklos atitiktų jų interesus.

– Kodėl, jūsų nuomone, vaikams apskritai verta važiuoti į stovyklas?

B.: Didžiausia nauda – savarankiškumas. Vaikas mokosi tvarkytis savo daiktus, laikytis taisyklių, spręsti konfliktus, gyventi su kitais žmonėmis. Labai vertinu stovyklas, kuriose ribojamas telefonų naudojimas. Vaikai vėl pradeda žiūrėti vieni kitiems į akis, kalbėtis. Tiems, kurie yra labai prisirišę prie ekranų, pradžioje būna sunku, tačiau tai tampa svarbia pamoka ir tėvams – jie gali pamatyti, kokį vaidmenį vaiko gyvenime užima telefonas.

– Į ką tėvams svarbiausia atkreipti dėmesį renkantis stovyklą?


Rasa Povilavičienė

Rasa Povilavičienė: Pirmiausia reikėtų pasižiūrėti, kas slypi už gražių nuotraukų ir vaizdo įrašų. Kas organizuoja stovyklą? Kokios jų vertybės? Ar vaikui bus sukurtas emocinis saugumas – ar jis bus girdimas, matomas, išklausomas? Taip pat labai svarbi dienotvarkė: ar joje yra balansas tarp aktyvių ir ramių veiklų, ar ji tinka būtent jūsų vaikui. Ir, žinoma, verta pasidomėti, kaip stovykla bendrauja su tėvais.

– Kiek svarbūs stovyklos vadovai?

P.: Vadovai yra stovyklos širdis. Todėl svarbu ne tik jų patirtis, bet ir emocinis pasirengimas dirbti su vaikais. Atrankai ir mokymams skiriame labai daug dėmesio, nes būtent nuo vadovų priklauso, kaip vaikas jausis pirmosiomis dienomis.

– Kaip vyksta adaptacija?

P.: Pirmosios viena–dvi dienos skirtos susipažinti su aplinka, kambariokais, grupės draugais. Tik vėliau prasideda intensyvesnės veiklos. Jau pirmąją dieną matome, kuriems vaikams reikės daugiau dėmesio. Vakare, ypač jaunesniems vaikams, dažnai sustiprėja namų ilgesys, todėl tam ruošiamės iš anksto ir skiriame individualų dėmesį.

– Kokie ženklai rodo, kad stovykla buvo sėkminga?

P.: Nebūtinai tai, kad vaikas grįžta vien tik laimingas. Svarbiausia, kad jis grįžta savarankiškesnis, labiau pasitikintis savimi, susiradęs draugų ir norintis pasakoti apie savo patirtis. Kartais vaikai po stovyklos net savaitę laiko daug miega – tai irgi normalu.

B.: O kartais vaikas iš pradžių apskritai nieko nepasakoja. Tai nereiškia, kad stovykla buvo bloga. Kartais jam tiesiog reikia laiko „susidėlioti“ visas patirtis, ir tik po kelių dienų ar savaitės jis pradeda dalintis įspūdžiais.

– Koks būtų svarbiausias palinkėjimas tėvams?

B.: Leiskite vaikui patirti gyvenimą. Nesistenkite pažadėti, kad viskas bus tobula. Svarbiausia – surasti stovyklą, kurioje jis jausis saugiai ir gerai.

P.: Rinkitės ne pačią populiariausią ar gražiausiai reklamuojamą stovyklą. Ieškokite tokios, kurioje kuriamas tikras ryšys su vaikais. Būtent iš tokių stovyklų vaikai dažniausiai išvažiuoja su ašaromis – nes jau nenori išvykti.

Daugiau informacijos apie LINEŠA stovyklas rasite čia: https://www.linesa.lt/stovyklos/