Pagerbti Pasaulio vaikų haiku konkurso nacionalinio etapo nugalėtojai

Gegužės 7 d. sostinėje Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje surengtoje šventėje apdovanoti XIX Pasaulio vaikų haiku konkurso nacionalinio etapo laureatai. Šiemet konkursui savo piešinius ir haiku eilėraščius pateikė kaip niekad daug Lietuvos vaikų. Pasak organizatorių, tai liudija mūsų šalyje didėjant susidomėjimą japonų kultūra.

XIX Pasaulio vaikų haiku konkurso nacionaliniame etape dalyvavo daugiau nei 1200 jaunųjų kūrėjų. 


Shinsuke Shimizu

„Džiugu matyti, kad tiek daug vaikų domisi japonų haiku ir kuria savo kūrinius. Lietuvoje gyvenu dar tik metus, tačiau jau spėjau pamatyti nuostabius metų laikų vaizdus – pavasario žalumą, pro medžių šakas besiskverbiančius vasaros saulės spindulius, rudens spalvas ir žiemos sniegą. Vaikai, gyvenantys tokioje gražioje šalyje, turi puikias sąlygas kurti haiku“, – sveikindamas šventės dalyvius kalbėjo Japonijos ambasadoriaus Shinsuke Shimizu.


Shinya Goji

„Šiame, jau 19-ajame, Pasaulio vaikų haiku konkurse, iš Lietuvos vaikų gauti eilėraščiai, visi kupini gaivaus jautrumo ir turtingos išraiškos, giliai sujaudina mūsų širdis“, – kreipdamasis į šventės dalyvius sakė pagrindinio konkurso organizatoriaus Japonijos avialinijų fondo (JAL Foundation) sekretorius Shinya Goji.

Valdas Jankauskas

Valdas Jankauskas, nacionalinį konkurso etapą vykdančios Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) direktorius, džiaugėsi, kad iniciatyva kasmet tampa vis populiaresnė – jei 2024 m. konkursas pritraukė 908 dalyvius, tai  šiemet sulaukta daugiau nei 1200 vaikų darbų iš įvairių Lietuvos miestų, miestelių ir net užsienio lietuvių bendruomenių.   

„Ačiū visiems jauniesiems kūrėjams už jautrumą, vaizduotę ir gebėjimą sustabdyti akimirką trimis trumpomis eilutėmis. Ačiū mokytojams, komisijai, partneriams ir svečiams už įkvėpimą bei bendrystę“, – sakė LINEŠA vadovas. 

Apie garsą – trimis eilutėmis ir piešiniu

Šių metų konkurso tema – garsas. Per trumpas haiku eilutes ir vizualinius sprendimus vaikai jautriai perteikė tai, kas dažnai yra sunkiai pagaunama – tylos akimirkas, gamtos skambesį, miesto ritmą ar vidinius išgyvenimus. 

Šventės metu apdovanoti 7 konkurso didžiojo prizo laimėtojai ir 30 prizininkų, kuriuos atrinko iš žymių šalies poetų, haiku kūrėjų ir tyrinėtojų sudaryta vertinimo komisija.

Visą XIX Pasaulio vaikų haiku konkurso nacionalinio etapo laureatų sąrašą rasite čia.

Štai keletas iš septynių eilėraščių, pelniusių pagrindinį prizą: 


Lėja Andrašiūnaitė

„Skaidrus lyg stiklas 
Ežeras pokštelėjo – 
Skilo pati tyla“ 

(Aut. Lėja Andrašiūnaitė, 12 m.)

Liepa Jakubaitytė

„Daugiabučių kieme 
Kniaukia už lango 
Vienintelis garsas“ 

(Aut. Liepa Jakubaitytė, 13 m.)

Matas Kuskevičius

„Žadintuvas 
Sekmadienio rytą 
Neturiu kur eiti“. 

(Aut. Matas Kuskevičius, 13 m.)

„Medžių kirtimas 
Tik vienintelė girdžiu 
Jų tylų verksmą“ 

(Aut. Dorotėja Butkutė, 13 m.)

„Šie eilių autoriai iš vos kelių kasdienybės fragmentų išgavo gilius jausmus ir turtingą gamtos suvokimą. Negalime nesigrožėti jų meistriškumu. Be to, visuose 30 laimėjusių eilėraščių spinduliuoja jūsų individualumas, iš įvairių perspektyvų atspindima Lietuvos gamta ir gyvenimo vaizdai. Mes didžiuojamės, kad kiekvieno iš jūsų jautrumas kuria ateities kultūrą ir plečia pasaulinės draugystės ratą“, – kalbėjo Shinya Goji.

Kodėl haiku populiarėja Lietuvos švietime

Vilija Penkauskaitė, konkurso Lietuvoje organizatorė, sako, kad haiku Lietuvoje yra nišinė, tačiau gyvybinga kūrybos forma.  

„Plačiojoje visuomenėje haiku dar nėra plačiai žinomas. Tačiau švietimo sektoriuje jis vis labiau populiarėja, ką iš dalies rodo ir didėjantis šio konkurso dalyvių skaičius“, – kalba ji.

Pasak Vilijos, tokio pobūdžio konkursai vaikams Lietuvoje nėra labai paplitę, todėl šis konkursas yra išskirtinis. 

„Pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai populiarėja STEAM ugdymas, o šis konkursas puikiai sujungia dvi disciplinas – dailę ir kūrybinį rašymą. Tai yra ypač patrauklu mokytojams, nes sudaro galimybes integruotam mokymui ir bendradarbiavimui tarp skirtingų dalykų, pvz., lietuvių kalbos ir dailės. Konkursas taip pat prisideda prie kultūrinio turtėjimo: tiek mokiniai, tiek mokytojai turi galimybę tobulėti ir geriau suprasti japoniškos estetikos principus, šrifto derinimą su piešiniu, teksto prasmės ir visumos paiešką per pusiausvyrą“, – sako V. Penkauskaitė.

Apie konkursą 

Haiku – tai tradicinės japonų poezijos žanras, pasižymintis trumpumu ir griežta struktūra.Paprastai tai trieilis eilėraštis, dažniausiai vaizduojantis akimirkos nuotaiką, gamtą, metų laikus ir susitelkiantis į „čia ir dabar“ pojūtį.

Pasaulinis vaikų haiku konkursas vyksta nuo 1990 metų, jau 36 metus. Kas dvejus metus 15 metų ir jaunesni vaikai iš Japonijos bei viso pasaulio konkursui kviečiamisiųsti darbus, sudarytus iš piešinių ir haiku. 

Yra ir kitų konkursų, skirtų vien haiku, tačiau vaikų piešinių ir haiku derinys yra JAL fondo originalus sumanymas, kurisugdo vaikų kūrybiškumą kompleksiškai. 

Iki šiol konkursui buvo pateikta daugiau nei 760 tūkst. darbų iš viso pasaulio. Juose vaizduojami vaizdai, kuriuos vaikai mato savo akimis, arba scenos iš jų atminties, puikiai atspindintys kiekvienos šalies savitumą, socialinę padėtį ir vaikų požiūrį į pasaulį. 

Vaikai atkreipia dėmesį į gamtą ir kasdienio gyvenimo akimirkas, o savo įspūdžius perteikia trumpais trijų eilučių eilėraščiaisir piešiniais. 

Konkurso pagrindinis organizatorius – Japonijos avialinijų bendrovės JAL fondas.

Konkursą Lietuvoje vykdo Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra, globoja Japonijos ambasada.

Konkurso partneris – Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. 
Rėmėjas – Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika“.

Renginio nuotraukų galerija
Piešinių galerija