Olimpiadų laimėtoją Ugnių vadina „auksiniu berniuku“ – ką iš tikrųjų reiškia siekti pergalės?

Olimpiadų laimėtoją Ugnių vadina „auksiniu berniuku“ – ką iš tikrųjų reiškia siekti pergalės?

Vilnietis moksleivis Ugnius Vilimas per savo gyvenimą dalyvavo 4-iose tarptautinėse geografijos olimpiadose ir visose iškovojo auksą. Nors dažnas mano, kad gabiems vaikams dėl medalių tenka daug ką paaukoti, Ugnius įsitikinęs, jog siekiant savo tikslų nieko aukoti nereikia, bet svarbu išmokti derinti savo kasdienybę bei pasiruošimą. „Tikrai nesijaučiu ką nors paaukojęs ar praradęs“, – tvirtina Lietuvą pasaulyje savo geografijos žiniomis garsinantis jaunuolis.

Visgi pastangų kiekvienai sėkmei pasiekti – reikia, o jos įvertinamos ir mūsų šalies pergalėmis pasidžiaugiama ypatingame LINEŠA organizuojamame renginyje „Lumina Lituanica“, skirtame pagerbti geriausius Lietuvos mokinius, 2025 m. dalyvavusius tarptautinėse olimpiadose bei konkursuose, jų mokytojus ir komandų vadovus.

Iš viso praėjusiais metais jose dalyvavo 77 mūsų šalies mokiniai, kuriuos rengė 63 mokytojai, lydėjo ir ruošė 35 komandų vadovai. 

„Šį kartą renginys vyks sausio 16 d. Labai svarbu skleisti žinią apie jaunųjų Lietuvos talentų kuriamą vertę. Tarptautinėse olimpiadose mokiniai ne tik demonstruoja žinias ar įsivertina savo gebėjimus pasauliniame kontekste, bet ir prisideda prie Lietuvos prestižo bei žinomumo didinimo“, – sako Gediminas Beresnevičius, mokinių dalyvavimą tarptautinėse olimpiadose organizuojančios Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) Gebėjimų ugdymo skyriaus vadovas.

Vienas iš olimpiadininkų, Ugnius Vilimas, renginyje taip pat lips ant scenos. Jis teigia, kad geografija ir olimpiados tiesiog „įtraukė“, tačiau ne viskas taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Užduočių metu ištverti tenka ne tik konkurenciją, bet ir iššūkius

Vilniaus licėjuje šiuo metu besimokantis Ugnius Vilimas  politiniais žemėlapiais susidomėjo dar būdamas pradinuku, o geografijos olimpiadose pradėjo dalyvauti 7-oje klasėje, kai mokytoja jį pakvietė į vieną geografijos konkursą. Nuo tada nepraleido nei vienos olimpiados.


Europos geografijos olimpiados apdovanojimai / Asmeninio archyvo nuotr.

Ugnius dukart  dalyvavo Europos šalių geografijos olimpiadoje, po vieną kartą – Baltijos šalių bei pasaulinėje geografijos olimpiadose.

„Visose pavyko pelnyti aukso medalius, todėl kartais mokytoja ir mūsų komandos vadovai mane vadina „auksiniu berniuku“, – šypsosi Ugnius.

Didžiausią įspūdį jam paliko 2025 metų pasaulinė geografijos olimpiada (iGEO), vykusi egzotiškajame Tailande.


Pasaulinės geografijos olimpiados apdovanojimo ceremonija / Asmeninio archyvo nuotr.

Joje Lietuvos mokiniai nuskynė vieną įspūdingiausių 2025 m. pergalių  – pelnė net 4 aukso medalius ir pirmą kartą šios olimpiados istorijoje iškovojo Lietuvai pirmąją vietą tarp beveik 50 pasaulio šalių. 2025 metų tarptautinę olimpiadą globojo Tailando karališkoji šeima, o Tailando princesė dalyvavo ir atidarymo renginyje.

Pasak Ugniaus, aukščiausio lygio geografijos olimpiadoje konkurencija žvėriška, o užduotys sunkios.  Štai atliekant aplinkos tyrimų užduotį visiškai nežinomoje vietoje šalia Bankoko ne tik reikėjo atlikti labai daug įvairių užduočių ir užpildyti žemėlapį per trumpą laiką, bet ir  ištverti didžiulį lauke tvyrantį karštį ir tvankumą.


2025 m. Pasaulinė geografijos olimpiada, Bankokas / Asmeninio archyvo nuotr.

„Man įsimena visos geografijos olimpiados,  tiek respublikinės, tiek tarptautinės, nes  tai ne tik sunkus darbas, bet ir puikiai praleistas laikas, nauji žmonės bei naujos žinios“, – teigia Ugnius Vilimas.

Apie Einšteiną ir aistrą geografijai

„Geografija mane sužavėjo savo įvairumu. Šis mokslas apima labai daug – nuo Žemės gelmių procesų iki globalizacijos, taigi niekada neatsibosta mokytis“, – aiškina vienuoliktokas.

Jam patinka, jog geografijos olimpiada – tai ne tik teorinės, bet ir praktinės užduotys – aplinkos tyrimai, kur vaikštant nežinomoje vietoje reikia kartografuoti, identifikuoti vietovės problemas, pasiūlyti jų sprendimus, identifikuoti tam tikrus ten vykstančius procesus, reiškinius.

Ugnius pastebi, kad dauguma žmonių klaidingai mano, jog geografija –  tai antraeilis mokslas, kurio vienintelis tikslas – pažinti žemėlapį.

Tačiau iš tikro geografija orientuojasi į globalių problemų identifikavimą – pavyzdžiui, klimato kaitos, bado, jūros lygio kilimo, biologinės įvairovės nykimo – šių problemų sprendimo būdų paieškas, poveikio žmogui įvertinimą.


Užduočių sprendimas Europos geografijos olimpiadoje / Asmeninio archyvo nuotr.

„Net Einšteinas yra pasakęs, kad jis norėjo tapti geografu, tačiau ši jam pasirodė per sudėtinga, todėl tapo fiziku. Norint pasiruošti geografijos olimpiadoms neužtenka mokyklinių šaltinių, reikia ir šiek tiek aukštesnio lygio, universitetinės ar tarptautinio bakalaureato, literatūros, pasaulio naujienų sekimo“, – aiškina Ugnius.

Kaip pavyksta išvengti „perdegimo“?

Olimpiadininko tėvai Laimutis ir Palmira Vilimai sako, kad Ugniaus kasdienybė yra tokia pat, kaip ir visų tokio amžiaus jaunuolių.


Ugniaus Vilimo šeima / Asmeninio archyvo nuotr.

Didžiąją laiko dalį namuose „pasiima“ kompiuteris – jame ir mokslai, ir bendravimas su draugais, ir laisvalaikis ar pramogos. „Kol sūnaus mokymosi rezultatai geri, tol ypatingai jo nekontroliuojame. Esant galimybei skatiname užsiimti aktyvesne fizine veikla“, – pasakoja jie ir priduria nuolat skatinantys sūnų atrasti pusiausvyrą tarp mokslo ir poilsio.

„Raginame „neperdegti“ besimokant, skirti laiko poilsiui, pomėgiams, namų ruošos darbams. Ugnius lanko muzikos mokyklą, groja mokyklos ansamblyje. Matome, kad visos veiklos yra gerai suderintos“, – pasakoja jie.


Lietuvos komanda Pasaulinėje geografijos olimpiadoje / Asmeninio archyvo nuotr.

Besiruošdamas olimpiadoms Ugnius, kaip ir visi jaunuoliai, susiduria su iššūkiais – pavargsta, mažiau dėmesio skiria kitiems mokslo dalykams, tad vėliau tenka vytis bendraklasius. Prieš olimpiadas ir jų metu atsiranda įtampa – „ar gerai pasiruošiau“, „kas bus, jei nepasiseks ir pasirodysiu blogai“.

„Galimų nesėkmių nesureikšminame, juk varžybose negali visi laimėti. Akcentuojame sūnui, kad vien dalyvavimas tokio lygio renginyje kaip tarptautinė olimpiada yra didelis pasiekimas. Tai patirtis, kuri svarbesnė nei medalis“, – pabrėžia tėveliai.

Spausti vaiko nevalia

Anot Laimučio ir Palmiros, būtent pasiruošimas olimpiadoms padėjo jų sūnui sudėlioti prioritetus mokymosi dalykuose, savo dienotvarkėje, sustiprino kritinį mąstymą, kūrybiškumą, šaltą protą ir išmokė ramiai reaguoti į nenumatytas situacijas.

Tėvams, kurie įžvelgia savo vaiko talentą, bet nežino, kaip jį tinkamai puoselėti, Laimutis ir Palmira turi vieną patarimą.


Ugniaus Vilimo šeima / Asmeninio archyvo nuotr.

„Nereikia spausti vaiko siekti aukštų rezultatų. Jis pats turi atrasti jam patinkančią veiklą. Svarbiausia ir sunkiausia yra įtikinti vaiką, kad mokslai reikalingi jam pačiam, o ne tėvams ar mokytojams“, – sako jie.

Kokios savybės atneša pergalę

Ugnių dalyvauti olimpiadose rengusi mokytoja Jolita Milaknienė pabrėžia, jog derinant intensyvų papildomą darbą ruošiantis su įprastomis pamokomis, labai svarbu pasitikėjimas ir planavimas.

„Ugnius turi nemažai papildomų veiklų, viena jų – muzikos mokykla, tačiau nuoseklus laiko planavimas leido sėkmingai suderinti visas jas. Dažnu atveju papildomi susitikimai vykdavo nuotoliniu būdu vakarais. Manau, kad sprendimai randami tada, kai yra abipusis pasitikėjimas, aiškus tikslas ir motyvacija“, – sako ji.


Su mokytoja Jolita Milakniene 2024 m. renginyje „Lumina Lituanica“ / Renginio organizatorių nuotr.

/ Asmeninio archyvo nuotr.

Mokytoja mini, kad ruošiantis tarptautinėms olimpiadoms neužtenka išmanyti tik bendrosios geografijos temas – reikia mokytis labai platų geografijos turinį, o tai dažnai ir yra sunkiausia. Tenka įsiminti didelį, labai įvairios informacijos kiekį.

Psichologinis spaudimas dalyvaujant olimpiadose labai didelis. Laukiant rezultatų jaudulį patiria ne tik mokinys, bet ir mokytojas bei komandos vadovas.


Šalies etapo geografijos olimpiados apdovanojimų ceremonijoje su mokytoja Jolita Milakniene / Asmeninio archyvo nuotr.

„Pergalę tarptautinėje olimpiadoje lemia mokinio vidinė disciplina ir atsakomybė. O taip pat ir noras išpildyti lūkesčius – laimėti medalį, nes į olimpiadas vykstama tikrai ne pažintiniais tikslais“, – sako mokytoja.