Nutiesė tiltus tarp romų ir  Čiurlionio: „Kultūrų ratas“ suvienijo tautinių mažumų jaunimą iš visos Lietuvos  

„Geriau pažinti ir pasitikėti“. Šios idėjos suburti daugiau nei 150 tautinių mažumų mokinių ir jų mokytojų iš visos Lietuvos – romų, lenkų, tadžikų, totorių, rusų, ukrainiečių ir kt. – gegužės 15 d. sugužėjo į Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune vykusį interaktyvų patyrimų festivalį „Kultūrų ratas“. 

„Kultūrų rato“ idėja – skatinti  tarpkultūrinį dialogą bei bendradarbiavimą per menines ir edukacines veiklas.  

Festivalis, kurį Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA) kasmet organizuoja kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), skirtas tautinių mažumų mokiniams, siekiant mažinti jų patiriamus iššūkius, tokius kaip išankstinis nusistatymas, kalbos barjeras, nepritapimas, socialinė atskirtis.  

„Šiemet minimos 150-osios iškilaus lietuvių menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metinės. Ši sukaktis mums padiktavo mintį kartu su M. K Čiurlionio dailės muziejaus specialistais surengti festivalio dalyviams originalią programą muziejuje, – ne tik pristatančią šio menininko kūrybą, bet ir leidžiančią patirti ją per įvairias edukacijas bei technologijas. Taip pat skyrėme daug dėmesio supažindinti vaikus su prieštaringai vertinama, mitais bei stereotipais apipinta romų gyvensena ir kultūra“, – pasakoja Lilijana Dirsienė, LINEŠA Projektų ir renginių skyriaus vadovės pavaduotoja ir viena iš „Kultūrų rato“ organizatorių. 

M. K. Čiurlionio kūryba – kaip tiltas tarp kultūrų

Festivalio šūkis „Geriau pažinti ir pasitikėti“ puikiai atspindėjo pagrindinį šiemetinio renginio tikslą: suteikti jaunimui iš įvairių tautinių bendruomenių galimybę susitikti, bendrauti, kurti kartu bei giliau pažinti tiek Lietuvos, tiek vieni kitų kultūrą.  

Šiemet  „Kultūrų ratas“ buvo ne tik kultūrinė, bet ir edukacinė patirtis. 12–17 metų mokiniai iš bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo bei tautinių bendruomenių mokyklų M. K. Čiurlionio muziejuje  ne tik gilino žinias, bet ir diskutavo, kūrė, analizavo.  

Vaikams buvo surengtos 5 edukacijos, kurių kiekviena padėjo pažvelgti į meną kaip į bendrą visų kultūrų kalbą – universalią, įtraukiančią ir vienijančią. 

Edukacijos „Kosmoso paslaptys: Kaip mokslas paveikia menininkų kūrybą“ metu mokiniai keliavo po  paslaptingą kosmoso pasaulį, žvelgdami į jį dviem perspektyvomis – mokslo ir meno akimis. Tyrinėjo, kaip prancūzų astronomas Camille Flammarionas ir  lietuvių menininkas Čiurlionis matė Visatą: Flammarionas ją analizavo kaip mokslininkas, ieškodamas dangaus kūnų paslapčių, o Čiurlionis savo kūriniuose perteikė kosmoso mistiką ir žmogaus vietos jame paieškas.   

Diskusijoje vaikai aptarė, kaip šie du kūrėjai perteikė kosmines idėjas skirtingomis formomis, tačiau turėjo bendrą tikslą – atskleisti didžiojo pasaulio paslaptis. 

Edukacija „Rytų Azijos dvasia Europoje: jūra, šviesa ir simboliai“ atskleidė jaunimui, kad Rytų Azijos menas turėjo didelę įtaką daugelio Europos menininkų kūrybai, įkvėpdamas juos naujai pažvelgti į spalvas, šviesą, kompoziciją ir meno kūrinio prasmingumą. Tokie menininkai  kaip Claude Monet, Paul Signac, M. K. Čiurlionis ir daug kitų atrado gilų ryšį su gamtos paprastumu ir aiškiomis linijomis, būdingomis senovės japonų raižiniams. Ši edukacija suteikė galimybę pažinti kultūrų sąveiką mene ir atrasti Rytų ir Vakarų dvasingumo jungtis. 

Edukacinė programa „Čiurlionio technika“ supažindino  su Čiurlionio naudotomis priemonėmis: kuo piešė ir tapė šis dailininkas. Vaikai sužinojo, kodėl dauguma Čiurlionio paveikslų šiandien yra pakeitę spalvas, kodėl jie tokie trapūs. Praktinėje užsiėmimo dalyje mokiniai išbandė tokias kreideles ar dažus, kokius naudojo Čiurlionis.   

Edukacija „M. K. Čiurlionis: kūryba, istorija ir Baltijos jūros įkvėpimas“ leido pažvelgti į M. K. Čiurlionio kūrybą istoriniame kontekste.  

Romų kultūra – pažinti, suprasti ir priimti  

Vienu iš įspūdingiausių renginio akcentų tapo virtualios realybės filmo „Pasaulių sutvėrimas“ peržiūra. Dalyviai, pasitelkę virtualios realybės akinius, galėjo ne tik stebėti Čiurlionio paveikslus, bet ir patirti juos trimatėje erdvėje, pasinerti į menininko pasaulių viziją bei tapti aktyviais jos dalyviais. 

Mokiniai taip pat dalyvavo pažintiniame pokalbyje apie romų gyvenimo būdą, stereotipus bei jų istoriją Lietuvoje. Pokalbius papildė garsaus romų muzikanto Ištvano Kviko koncertas, leidęs patirti šios bendruomenės svetingumą ir muzikalumą. 

Vienybė per kultūrinę įvairovę 

Pasak L. Dirsienės, tokie užsiėmimai ne tik ugdo kritinį mąstymą ir socialinius įgūdžius, bet ir padeda jaunimui iš įvairių tautinių bendrijų jaustis svarbia Lietuvos visuomenės dalimi. 

„Festivalis „Kultūrų ratas“ rodo, kad pažinti reiškia priimti, o pasitikėti – augti drauge. Šis renginys – tai svarbus žingsnis ne tik kultūrinei integracijai, bet ir mūsų visuomenės brandai. Mokiniai iš įvairių tautinių bendrijų kartu mokėsi ir kūrė, kurdami draugiškesnę, atviresnę ir įvairesnę Lietuvą. „Kultūrų ratas“ dar kartą įrodė, kad kultūra – tai tiltas, jungiantis žmones nepaisant jų kalbos, kilmės ar religijos“, – sako LINEŠA atstovė. 

Daugiau nuotraukų rasite čia.