Nuo klausimo „Kuo būsi?“ prie galimybės išbandyti

Ina Griazina
„Džiaugiamės, kad ši iniciatyva telkia partnerius bendram tikslui – padėti žmonėms geriau pažinti save, suprasti savo galimybes ir drąsiau priimti sprendimus. Apie karjerą svarbu kalbėti plačiai ir atvirai – tiek su mokiniais, dar tik atrandančiais savo pomėgius ir galimybes, tiek su suaugusiaisiais, svarstančiais profesinius pokyčius ar ieškančiais naujos krypties“, – sako vienos iš savaitės organizatorių – Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) – Ugdymo karjerai skyriaus vadovė Ina Griazina.

Ramūnas Skaudžius
Prof. dr. Ramūnas Skaudžius, Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius, sveikindamas forumo dalyvius pabrėžė, jog visų pirma svarbu būti savimi ir žinoti, ką darai, kad įkvėptum kitus.
„Jauniems žmonėms reikia stiprinti pasitikėjimą, turėti galimybę būti savimi, bandyti ir nebijoti suklysti, būti padrąsintiems. Labai svarbu, kad jauni žmonės turėtų tvirtas vertybes, kad mokslo idėjos būtų panaudotos tinkamai“, – sakė jis.
Valdas Jankauskas, LINEŠA direktorius, džiaugėsi, kad klausimas vaikui „Kuo tu būsi?“ keičiasi į klausimą „Ką tu nori išbandyti?“.

Valdas Jankauskas
„STEAM yra vienas dalykų, kur vaikas gali atėjęs išbandyti, nes rinktis profesiją aklai sudėtinga. Todėl labai svarbu kalbėti, ar viską padarėme, kad STEAM Lietuvoje taptų ta laboratorija vaikui, kurioje jis galėtų save išmėginti“, – sakė V. Jankauskas.
Nuo ko pradėti?
Šiandien Lietuvoje veikia 10 nacionaliniam tinklui priklausančių STEAM atviros prieigos centrų: 7 regioniniai ir 3 metodiniai. Apie 50 proc. Lietuvos mokinių renkasi STEAM kryptis, tai daugiau nei ES vidurkis, kuris siekia 36,3 proc.

Eglė Vaivadienė
„Visgi infrastruktūra be kultūros – tik tuščios erdvės, kultūra be lyderystės – tik geri norai“, – kalbėdama apie tai, kaip iš pavienių iniciatyvų sukurti STEAM sistemą, kuri augina vaiką, kalbėjo Eglė Vaivadienė, LINEŠA STEAM plėtros koordinatorė.
„Nuo ko pradėti šiandien? Išryškinkite savo mokyklos šviesuliukus, atraskite juos, padėkite jiems augti, susisiekite su STEAM centru, prisijunkite prie STEAM mokyklų tinklo. Planuokite taip, kad STEAM patirtų visos klasės, dalinkitės patirtimi ir tęskite“, – patarimas dalijosi ekspertė.
Kaip į STEAM įtraukti mergaites?
Lietuvoje STEAM renkasi 9 proc. mergaičių – kiek mažiau nei Europoje , o IT ir ryšių technologijų specialybėse moterų procentas 2024 m., palyginus su 2022 m., netgi sumažėjo.

Jurgita Vizgirdaitė
„Kodėl taip vyksta? Ogi dėl stereotipų, kuriuos anksti suformuoja tėvai, mokykla, kad STEAM – nemoteriška sritis“, – savo pranešime atkreipė dėmesį Vilniaus universiteto doc. dr. Jurgita Vizgirdaitė.
Pasak jos, situacija gerėja lėtai: kad į šią sritį ateitų daugiau merginų, reikia viešinti daugiau istorijų apie STEAM srityje daug pasiekusias autoritetingas moteris, įtraukti daugiau mergaičių į specialias programas, panašias į „Women Go Tech“ programą, skatinančią merginas pradėti karjerą IT bei inžinerijos srityse.
Apie neraminančią statistiką ir estus
Dr. Lijana Dienaitė, Žinių ekonomikos forumo atstovė, sakė, kad Lietuvoje turime modernias laboratorijas, ugdymo programas ir STEAM iniciatyvas, tačiau tam, kad turima ekosistema veiktų sinergiškai ir kurtų pamatuojamą poveikį, Lietuvai labai trūksta kokybės ir grąžos stebėsenos, kurią turi vykdyti valstybės institucijos.

Lilijana Dienaitė
„Kur mes prarandame talentingus vaikus? Tik 4–6 proc. 15-mečių pasiekia lygį, kai jau gali kurti inovacijas, 48 proc. mokinių netiki, kad pastangos lemia sėkmę. Mokiniai per vėlai – tik 7–12 klasėje – įtraukiami į STEAM sistemą“, – vardijo L. Dienaitė.
Anot jos, šalyje būtina tikslinė komunikacija ir atviros veiklos šeimoms tam, kad pasikeistų tėvų požiūris į STEAM ir vaikas namuose negirdėtų, kad „matematika ne mums“ ar „inžinerija ne mergaitėms“.
Kaip sektiną pavyzdį L. Dienaitė nurodė Estiją, kur visuomenė mato gyvus mokslo ambasadorius ir nacionalinį TV šou „Rakett 69“, sukurtą taip, kad sudomintų moksleivius bei studentus tiksliaisiais mokslais per praktiką, o ne sausą teoriją. Tai padėjo šalyje sukurti mokslo prestižą.
Rezultatas – Estijoje 1 iš 3 studentų renkasi STEM studijas.
„Lietuvai irgi būtų naudingas panašus mokslo populiarinimo formatas – nacionalinis TV šou moksleiviams, kaip Estijos „Rakett 69“, – neabejoja L. Dienaitė.
Ar galimybės šiandien visiems vienodos?

Tomas Pūtys, ŠMSM Neformaliojo švietimo skyriaus vedėjas, pastebėjo, kad padėtis STEAM ugdymo srityje gerėja, visgi raiškos galimybės Vilniuje ir regionuose vis dar skiriasi.
Anot LINEŠA vadovo V. Jankausko, užsiėmimai STEAM centruose vyksta nepastoviai, mokyklos atvažiuoja į juos kaip į ekskursiją.
„To nepakanka. Jei norime, kad vaikas domėtųsi, reikia pastovumo. Be to, neužtenka mokytojų, trūksta STEAM centrų prieinamumo“, – vardijo jis.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prof. Ieva Plikusienė pabrėžė, kad norint įtraukti mergaites į STEAM sritis svarbu edukuoti tėtį – jo palaikymas šiuo atveju ypač svarbus, nes vadovaujantis stereotipais STEAM laikoma vyriška sritimi.
Kokių kompetencijų ieško darbdaviai?
Mokėjimas išgyventi neapibrėžtume ir naujos vertės kūrimas – svarbiausios ateities kompetencijos, kurias ugdo STEAM.

Giedrė Žlibinienė
Giedrė Žlibinienė, Ignitis grupės, programos #EnergySmartSTART vadovė, teigė, kad verslo požiūriu STEAM šiandien yra pagrindinis dalykas, į kurį reikėtų orientuotis ugdymo procese.
Dėl skaitmenizacijos visos profesijos šiandien smarkiai keičiasi ir darbdaviai mato, kad einama į tarpdiscipliniškumą, kai prie vieno stalo dirba skirtingų profesijų darbuotojai.
„Ši tendencija tik stiprės“, – prognozavo G. Žlibinienė.
Penkios dienos – tūkstančiai dalyvių ir naujų atradimų
Nacionalinės karjeros savaitės nuotoliniai renginiai sulaukė didelio mokinių, karjeros specialistų ir tėvų susidomėjimo. Tūkstančiai mokinių kartu su savo klasėmis gilinosi į savęs pažinimo, karjeros pasirinkimų ir ateities galimybių temas, o specialistai ir tėvai sėmėsi praktinių žinių bei naujų idėjų.
„Džiaugiamės, kad nuotolinis formatas leido pasiekti plačią auditoriją ir paskatino prasmingus pokalbius apie karjerą visoje Lietuvoje“, – sako I. Griazina.
Dalyvius iš visos Lietuvos subūrė lapkričio 11 d. Vilniuje vykęs Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) bendrakūros hakatonas „Karjera 2030“. Skirtingų patirčių specialistai kartu ieškojo atsakymų į karjeros ateities iššūkius ir kūrė praktiškai pritaikomas idėjas.
Lapkričio 12-ąją, minint Karjeros specialisto dieną, karjeros specialistus pasveikino švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, pabrėždama jų svarbų vaidmenį ugdant jaunų žmonių gebėjimą pažinti save ir drąsiai planuoti ateitį.
Šventinę dieną vainikavo dvi nacionalinės konferencijos: Vilniuje, ISM Vadybos ir ekonomikos universitete vykusi „Ateities kompetencija – Žmogus“ ir Klaipėdoje Lietuvos karjeros specialistų asociacijos organizuota „Karjera drąsiai 2026. Žmogus, santykis ir technologijos“. Jose aptartos ateities kompetencijos, technologijų ir dirbtinio intelekto įtaka karjeros konsultavimui, dalytasi profesine patirtimi ir stiprintas specialistų bendradarbiavimas.
Abi konferencijas vienijo svarbi žinutė – kad ir kaip sparčiai keistųsi technologijos, profesinio orientavimo centre visada išlieka žmogus, jo poreikiai, galimybės ir pasitikėjimu grįstas santykis.
Savaitės metu taip pat surengta dešimtys kitų renginių.
Nacionalinę karjeros savaitę organizavo Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA) kartu su Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Švietimo mainų paramos fondu (ŠMPF), Europos socialinio fondo agentūra (ESFA), Užimtumo tarnyba, regioniniais karjeros centrais „Karjeras“, Lietuvos karjeros specialistų asociacija (LKSA) ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetu.