Mokyklos – tvarumo lyderės atskleidžia, kokie tvarūs sprendimai praktikoje pasiteisina labiausiai

Vaikų ugdymo perkėlimas į piliakalnius, meno galeriją ar unikalią gotikinę Zapyškio bažnyčią, STEAM lauko pavėsinė-laboratorija – tai tik kelios iš ilgo sąrašo tvarių idėjų, kurias jau įgyvendino toliausiai tvarumo keliu pažengusios Lietuvos ugdymo įstaigos, dalyvaujančios Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) koordinuojamoje darbotvarkėje „Tvari mokykla 2030“.

Kauno r. Ilgakiemio mokykla-darželis, Kauno r. Kačerginės mokykla-daugiafunkcis centras ir Kauno r. Zapyškio pagrindinė mokykla – tarp 24-ių šalies mokyklų, kurias „Tvari mokykla 2030“ nacionalinė vertinimo komisija yra išrinkusi Lietuvos švietimo srities tvarumo lyderėmis.


Almantas Kulbis

„Ne atsitiktinai net trys tvarumo flagmanai yra iš Kauno rajono. Šis rajonas – vienas ryškiausių darbotvarkės „Tvari mokykla 2030" lyderių“, – sako Almantas Kulbis, LINEŠA Tvarumo plėtros skyriaus vadovas.

Pasak jo, panaši tendencija – ir kitose žiedinėses savivaldybėse – t. y., tose rajonų savivaldybėse, kurios kaip „žiedas“ supa kažkurį iš didžiųjų miestų. Šiose savivaldybėse aukštas įsitraukusių į darbotvarkę mokyklų procentas, bent viena trečią, aukščiausią, tvarumo pakopą pasiekusi mokykla.

„Tai rodo, jog žiedinės savivaldybės sugeba patraukti mokinius iš didžiųjų miestų, kurdamos puikias mokymosi sąlygas, išnaudodamos sveiką mažesnių miestelių ir gyvenviečių aplinką, saugias ir įveiklintas edukacines erdves“, – kalba ekspertas.

Daugiau nei gražūs žodžiai

Kauno r. Kačerginės mokyklos-daugiafunkcio centro pastatai – lyg greta esančio natūralaus pušyno tęsinys, kur lauko mokymosi erdvės organiškai siejasi su pastato architektūra. Viena iš darželio grupių mokosi ir leidžia laiką lauke visus metus.

Ši mokykla yra sukūrusi tvarumo principais grįstą ugdymo turinį ir priemones.

Ypatingą įspūdį palieka biblioteka informacinis-centras, pro kurio langus matyti pušynas. Jos lankytojai gali gėrėtis senais medžiais, klausytis vinilo plokštelių arba dalyvauti visos bendruomenės renginiuose.

Ugdymo įstaiga prie darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“ prisijungė 2025-aisiais.


Aurika Laurinaitienė

„Tačiau gražia tvarumo idėja užsidegėme jau seniau, kai 2019 metais kartu su ikimokyklinio ugdymo mokytoja Raminta Jociene, paskatintos Kauno rajono savivaldybės, steigėme darželio lauko grupę „Laukinėtojai“, – prisimena Kačerginės mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Aurika Laurinaitienė.

Pasak jos, dalyvavimas „Tvarioje mokykloje 2030“ suteikė galimybę įsivertinti, kiek pažengta tvarumo srityje, susipažinti su teorija bei dar labiau „apjungė“ bendruomenę. 

Ekologija, tvarumas šios ugdymo įstaigos bendruomenei – ne tik gražūs žodžiai.

Kūrybiniai darbai, ugdymo priemonės iš gamtinių, antrinių žaliavų, daiktų atiduotuvių ar mainytuvių dienos, rūšiavimas yra didelė šios bendruomenės kasdienybės dalis.

Labiausiai pasiteisinusiais tvariais sprendimais A. Laurinaitienė vadina dalinai švedišką pietų stalą – nes sumažėjo maisto švaistymas, taip pat kompostavimą, aprūpinantį „medžiaga“ daržui, lauko erdves vaikams – ne tik dėl tvarumo, bet ir dėl fizinės sveikatos, lempas – energijos saugotojas, kurios išsijungia pačios, o taip pat mokykloje prigijusią dalinimosi drabužiais, uniformomis, knygomis, žaislais ir kt. daiktais kultūrą.

Vadovė džiaugiasi, kad rūpinantis tvarumu keičiasi ir mokyklos bendruomenės – mokinių, tėvelių, mokytojų – požiūris.

„Atsirado dar daugiau sąmoningumo. Tai viena svarbiausių mokyklos vertybių“, – pastebi ji.

Ugdymą perkėlė į gamtą

Kauno r. Zapyškio pagrindinė mokykla prie darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“ prisijungė 2024 m. pavasarį, nors įvairias tvarumo idėjas įgyvendino jau ir anksčiau.

Renovuotas darželis ir naujos statybos mokykla ne tik puošia Zapyškį, bet ir vysto tvarumo sampratą bendruomenėje. 

Mokykloje suburta stipri „Tvarios mokyklos“ komanda, propaguojanti tvarumą kasdieniame darbe, rengianti pokyčių planus ir stebėseną.

Pasak A. Kulbio, bendraujant su komandos atstovais juntama aiški ir stipri vizija: naujų mokyklos aplinkų įveiklinimas, nuolatiniai pokyčiai, kompetencijų gilinimas.

„Mums tvarumas rūpi, nes esame įsikūrę unikalioje gamtinėje aplinkoje – Nemuno slėnio ir miškų apsuptyje, kuri mus įpareigoja saugoti tai, ką turime. Tvarumas tai ne tik ekologija, bet ir fizinė bei emocinė sveikata, saugumas ir pagarba mūsų krašto istorijai. Siekiame, kad mokinys augtų ne vartotoju, o savo aplinkos puoselėtoju“, – sako šios mokyklos direktorius Raimondas Bartkus.

Pasak jo, dalyvavimas  darbotvarkėje „Tvari mokykla 2030“ suteikė  galimybę įsivertinti esamą tvarumo situaciją ir nusimatyti naujų įdomių veiklų.

„Jis padėjo mums sujungti pavienes tvarumo iniciatyvas – sveikatą, saugumą, aplinkosaugą – į vientisą strategiją. Bendruomenė tapo dar aktyvesnė ir labiau suburta kryptingai veiklai“, – mini R. Bartkus.

Žengdami tvarumo keliu zapyškiečiai ugdymą perkėlė į gamtą ir kultūros paveldo objektus – Zapyškio bažnyčią, piliakalnius, A. Sutkaus galeriją.

Kitas tvarus sprendimas, kuriuo ypač didžiuojasi ši mokykla – įgyvendintas švediško stalo principas. Valgykloje įdiegtas atsakingo maisto pasirinkimo modelis. Mokykloje taikomi ir universalaus dizaino principai, ugdymą siekiama pritaikyti visiems mokiniams, nepriklausomai nuo jų amžiaus, galimybių ar sveikatos būklės.

Tvarumas tapo identiteto dalimi

„Švediško stalo principas sumažino išmetamo maisto kiekį, o mokinių iniciatyva įrengtos poilsio zonos sustiprino mokinių atsakomybę už mokyklos turtą. Bendradarbiaujant su vietos seniūnija mokyklos bendruomenės nariai reguliariai tvarko ir prižiūri kultūrinius ir gamtos objektus“, – labiausiai pasiteisinusius sprendimus įvardija direktorius.

Jis džiaugiasi, kad būdama „Tvari mokykla 2030“ dalimi, mokyklos bendruomenė tapo dar aktyvesnė ir vis drąsiau prisiima atsakomybę už savo sveikatą ir kuriamas aplinkas.

„Saugumas ir sveikata buvo labiau mokytojų priežiūros objektas, dabar mokiniai patys budi erdvėse, inicijuoja poilsio zonų kūrimą ir dalyvauja įvairiose sveikatingumo ir tvarumo programose. Tvarumas tapo mūsų identiteto dalimi“, – sako R. Bartkus.

2026 m. zapyškiečiai planuoja dar labiau stiprinti ugdymo dalyvių savarankiškumą per tvarią tinklaveiką bei inovatyvių mokymosi erdvių įveiklinimą. Mokykla organizuos tvaraus bendradarbiavimo iniciatyvas su socialiniais partneriais, skatinančias pilietiškumą, fizinį aktyvumą ir savanorystę“, – pasakoja direktorius.

Vienas geriausių tvarios mokyklos pavyzdžių Lietuvoje

Kauno r. Ilgakiemio mokykla-darželis išsiskiria unikaliu architektūros sprendimu. Dviejų pastatų erdvės suplanuotos remiantis tvarumo principais. Kuriant lauko aplinkas sugebėta išsaugoti natūralią gamtą, seniau augusius beržus.

„Abu pastatai įrengti vadovaujantis universalaus dizaino principais. Kiekviena klasė unikali. Mokykla yra svarbi vietos bendruomenės dalis – ne tik veiklomis, bet ir užsimezgusiomis partnerystėmis“, – įspūdžiais iš šios ugdymo įstaigos dalijasi A. Kulbis.

Ilgakiemiškiai prie darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“ prisijungė 2024 m. rudenį.

„Buvo įdomu įsivertinti esamą tvarumo situaciją. Jau lapkritį turėjome ataskaitą pagal aštuonias įsivertinimo sritis, iš jų išskyrėme tris, kuriose esame stipriausi: išteklių tausojimas ir prieinamumas, neigiamo poveikio aplinkai mažinimas, viešosios erdvės“, – prisimena šios mokyklos direktorė Aušra Gužauskienė ir priešmokyklinio ugdymo vyr. mokytoja Jelena Verbylienė.

Labiausiai pasiteisinusiais tvariais sprendimais šios mokyklos atstovės vadina patalpų renovavimą,  vandens taupymo čiaupus, saulės energijos baterijas, tvarią ir energetiškai efektyvią klasių įrangą, patrauklias edukacines priemones, tokias kaip lauko stendai ir edukaciniai lauko tentai su vaizdine ir skaitmenine informacija. Mokykloje-darželyje sukurta rūšiavimo kultūra, įdiegtas atliekų naudojimas kūrybiniams tikslams, maisto atliekų kompostavimas, visų amžiaus grupių vaikai maitinami taikant švediško stalo principą.

Itin pasiteisino šiai ugdymo įstaigai ir žaliosios erdvės, lauko klasės, žaliasis labirintas, sporto stadionas, sodas, daržo lysvės ir šiltnamis, STEAM lauko pavėsinė-laboratorija t.t.

Kulbio vertinimu, Kauno r. Ilgakiemio mokykla-darželis yra vienas geriausių tvarios mokyklos pavyzdžių Lietuvoje, kuri nuo išteklių tausojimo ir prieinamumo srities (pvz., žalioji energetika) iki bendruomenės įsitraukimo bei vietovių ryšių rodo visa apimantį tvarumo suvokimą.

„Mokyklos bendruomenė aklai nesivadovauja populiariomis idėjomis, kiekvienas sumanymas apsvarstomas per asmeninę prizmę. Čia tvarumas nėra atskiri projektai, tai - gyvenimo būdas“, – reziumuoja tvarumo ekspertas.

Užauginti žmogų žmonijai

Dalyvavimas „Tvari mokykla 2030“ darbotvarkėje mokyklai suteikė patirties, padėjo išskirti tobulintinas sritis.

„Mes jau nuo 2011 metų pasirinkę kryptį: socialinis, kultūrinis, ekonominis ir ekologinis tvarumas. Dalyvaudami šiame projekte pasitvirtinome, kad einame teisinga linkme, džiuginame savo ugdytinius, darbuotojus ir kaimo gyventojus. 2025 m. vasarą su mokyklos bendruomene pavyko išsaugoti medinę trijų kaimo žmonių personažų skulptūrą, pastatytą, galimai, 1970 metais“, – pasakoja pašnekovės. Tuo tarpu idėjos atidaryti vabzdžių viešbučius atsisakyta, mat šios mokyklos-darželio aplinka turtinga vabzdžių ir augalų įvairove.

Tolimesni šios mokyklos planai  – ugdyti vaikų atsakomybę už pasirinktus sprendimus saugojant artimą aplinką. Ketinama įkurti gamtos stebėjimo lauko laboratoriją, kurioje bus matuojamas vėjo stiprumas, oro temperatūra ir oro tarša, stebimas kritulių kiekis.

„Tvarumas mums rūpi, nes apie jį sukasi visas mūsų gyvenimas. Turime užauginti žmogų žmonijai. Turime vaikus mokyti mąstyti lokaliai, o mes, suaugę, turime veikti globaliai. 2017– 2019 m. įgyvendinome ir  puikų tarptautinį Erasmus+ tvarumo projektą „Slieko projektas. Viena Žemė, vienas Pasaulis. Tvarumo ugdymo pokyčiai ikimokykliniame amžiuje“, –  pasakoja A. Gužauskienė ir  J. Verbylienė.

Šiuo metu prie LINEŠA koordinuojamos darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“ prisijungusios jau 628 šalies mokyklos. „Tvari mokykla 2030“ savivaldybių koordinatoriai veiklą vykdo visose Lietuvos savivaldybėse.