Mokslinė-praktinė konferencija „Visuomenės psichikos sveikata: psichoaktyvios medžiagos jauno žmogaus aplinkoje“

2025 m. balandžio 17 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakultetu, Pasaulio sveikatos organizacijos biuru Lietuvoje ir Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra organizavo mokslinę-praktinę konferenciją „Visuomenės psichikos sveikata: psichoaktyvios medžiagos jauno žmogaus aplinkoje“.

Konferencija skirta savivaldybių administracijų atstovams, atsakingiems už psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevenciją,  švietimo ir sveikatos sektoriaus atstovams, koordinuojantiems ir vykdantiems psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją.

Konferencijos tikslas – suteikti naujausių žinių apie psichoaktyvių medžiagų vartojimo tendencijas tarp jaunimo, jų poveikį sveikatai bei psichosocialinei raidai, aptarti prevencijos strategijas bei tarpdisciplininio bendradarbiavimo galimybes, siekiant efektyviai mažinti psichoaktyvių medžiagų vartojimo riziką ir kurti saugią aplinką jauniems žmonėms.


Dr. Marija Jakubauskienė

Konferencijos dalyvius pasveikinusi Sveikatos apsaugos ministrė dr. Marija Jakubauskienė džiaugėsi susirinkusių specialistų dėmesiu jaunų žmonių aplinkoje iškylantiems iššūkiams. Akcentuodama vieną svarbiausių problemų – itin lengvą psichoaktyviųjų medžiagų pasiekiamumą, ministrė pabrėžė: „Turime strateguoti ir būti 2 žingsniais priekyje kovoje prieš psichoaktyviąsias medžiagas. Vienas svarbiausių mūsų prioritetų – padėti jaunimui suprasti, kokią žalą daro psichotropinės medžiagos. Linkiu, kad ši konferencija butu geras stimulas gerinti visuomenes sveikatos atsparumą ir būti keliais žingsniais priekyje“.


Prof. Saulius Čaplinskas

Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkas prof. Saulius Čaplinskas pakvietė dalintis idėjomis, kaip stabdyti augančias psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tendencijas, nes „skaitmeninėje erdvėje gyvenantis“ jaunimas čia pat sulaukia ir vis didesnės pasiūlos išbandyti naujas medžiagas. „Visus kviečiu dalintis idėjomis, noriu, kad Seime pavyktų suburti kuo daugiau žmonių, kurie  būtų suinteresuoti spręsti dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo kylančius iššūkius“, – sveikindamas konferencijos dalyvius kalbėjo S. Čaplinskas.


Prof. dr. Dainius Pūras

Prof. dr. Dainius Pūras kalbėdamas tema „Vaikų ir jaunimo psichikos sveikatos stiprinimas: galimybės ir iššūkiai šiuolaikiniame pasaulyje“ akcentavo, jog „prioritetas turi būti teikiamas tiems prevenciniams  ugdymo, gydymo ir socialinės pagalbos būdams, kurie įgalina, nediskriminuoja, nežemina, stiprina atsparumą, apsauginius veiksnius, tarpusavio pasitikėjimą ir mažina atskirtį“.


Prof. dr. Mindaugas Štelemėkas

Prof. dr. Mindaugas Štelemėkas pranešime „Alkoholio politikos poveikis vartojimui ir sveikatai Lietuvoje ir Baltijos šalyse“ pabrėžė, kad nuo 2008 m. iki 2018 m. įgyvendinus eilę svarbių alkoholio kontrolės priemonių, buvo stebimi teigiami pokyčiai, pagerėjo visuomenės
sveikatos rodikliai. Sumažėjus alkoholio vartojimui, Lietuvos vidutinis gyvenimo amžius padidėjo 1,4 metais, o mirtingumas sumažėjo 3 kartus, o 10 kartų padidinus akcizus, alkoholio vartojimas sumažėjo 5 kartus.  Mokslininko įsitikinimu, mokslu pagristos alkoholio kontrolės politikos įgyvendinimas ir toliau turi būti tęsiamas.


Prof. dr. Ilona Tamutienė

Prof. dr. Ilona Tamutienė savo pranešime „Alkoholio žala geriančiojo aplinkiniams: poveikis vaikų ir jaunimo sveikatai ir gerovei“ atkreipė dėmesį, jog pastarojo dešimtmečio tyrimai atskleidžia, kad vaikai, kurie auga alkoholio vartojimo sutrikimų turinčiose šeimose, pasižymi prastesne sveikata, jaučiasi vieniši. Pasak mokslininkės, tyrimai taip pat rodo vis didėjančius depresijos atvejus. „Tėvų alkoholio vartojimas reikšmingai prognozuoja tiek su alkoholiu susijusias, tiek  ir nesusijusias somatines ligas bei padidina palikuonių mirtingumo riziką“, – pastebėjo I. Tamutienė.

Prof. dr. Liudmila Rupšienė

Prof. dr. Liudmila Rupšienė vertindama 2024 m. atlikto Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tyrimo ESPAD (angl. The European School Survey Project on Alcohol and Other Drugs) rezultatus, skyrė didelį dėmesį prevencijos reikšmei akcentuodama mokyklų vaidmenį.

2024 metais pirmą kartą ESPAD istorijoje pradėtas stebėti moksleivių dalyvavimas prevencinėse veiklose. Informacinėse veiklose apie alkoholio neigiamą poveikį ir žalą bent kartą per pastaruosius dvejus metus teigė dalyvavę 56,8 proc. moksleivių, tabako – 51 proc., narkotikų – 45,9 proc., lošimo iš pinigų, žaidimų ar interneto – 27,4 proc. Dažniausiai moksleiviai dalyvavo mokykloje vykdomose prevencinėse veiklose.


Jelena Talačkienė

Jelena Talačkienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus patarėja, konferencijos dalyviams pristatė SAM kuruojamus projektus – Sveikatos apsaugos ministerijos priemones: strategijas ir iniciatyvas sveikesnei visuomenei. Pasak specialistės, kiekvienoje savivaldybėje bus ieškomi iniciatoriai, kurie švies jaunimą apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, bus kreipiamas dėmesys jaunuolių aplinkai: svarbu, kad vaikai nebijotų kreiptis pagalbos, o specialistai rastų būdus jiems padėti.


Dr. Simona Bieliūnė

Vilniaus miesto savivaldybės vicemerė dr. Simona Bieliūnė pasakodama „Vilniaus sėkmės istoriją: kelią nuo idėjų iki rezultatų“, teigė, jog stiprios bendruomenės kūrimas yra sveikiausias ir išmintingiausias būdas skatinti vaikų gerovę:  „Kai nesiblaškome planuose ir neturime ilgų procesų, tuomet turime gerą rezultatą. Tėvams labai svarbu pažinti vaikų draugus, nes jie turi didelę įtaką ir gali lemti vaiko pasirinkus“. Vicemerė akcentavo, jog iš mokyklų nesitikima „gydymo“, bet  reikia jas informuoti, kur vaikai gali būti nukreipiami ieškoti pagalbos: „Tyrimai rodo, kad vaiku psichinė sveikata nėra gera, todėl turime ir toliau uoliai dirbti“.

Kauno ,,Varpo” gimnazijos mokiniai

Kauno ,,Varpo” ir Švenčionių rajono Pabradės ,,Ryto” gimnazijų mokiniai dalinosi praktine patirtimi, kaip šiose ugdymo įstaigose pavyksta įgyvendinti siekį „Mokykla be žalingų įpročių – misija įmanoma“.


Švenčionių r. Pabradės ,,Ryto” gimnazijos mokinės

Gimnazistai akcentavo, kad reikėtų „fokusuotis ne į problemą, o į priežastis, kodėl ji kyla“. Mokinių nuomone, jauniems žmonėms svarbu, kad būtų kalbama jų kalba, jie girdi ir tiki žmonėmis, kurie dalinasi savo patirtimi:  „Mums svarbu, kad mokykla taptų ne tik vieta, kur gauname išsilavinimą, bet ir vieta, kurioje gauname psichologinį ir emocinį palaikymą“.


Mindaugas Požėla

Mindaugas Požėla, Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo departamento Ugdymo turinio skyriaus specialistas, konferencijos dalyviams papasakojo apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją Gyvenimo įgūdžių pamokose. Pasak jo, labai svarbu, kad šiose pamokose jauni žmonės aiškinasi ir mokosi atpažinti neapgalvotus, žalą darančius sprendimus bei pasakyti tvirtą „Ne“. Mokiniai taip pat išmoksta suteikti pirmąją  pagalbą, gauna žinių, kaip išvengti ligų ir traumų.


Aneta Skalandė

NTAKD Prevencijos koordinavimo skyriaus patarėja Aneta Skalandė kalbėdama apie šiuo metu rengiamą pavyzdinę tvarką mokykloms, kaip turėtų būti reaguojama į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, akcentavo operatyvius veiksmus bei komunikaciją tarp mokytojų ir tėvų: „Mokytojams svarbu aplinka, kurioje dirba, todėl, pastebėję apsvaigusį mokinį, privalo reaguoti nedelsiant. Susidūrus su problema komunikacija tarp mokytojo ir tėvų gali užtikrinti vaiko gerovę ateityje“.


Prof. dr. Rita Sketerskienė

Prof. dr. Rita Sketerskienė, NTAKD direktorė, apibendrindama konferenciją akcentavo bendradarbiavimą: „Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija yra bendras darbas. Būtina apsaugoti jaunus žmones, nes būtent jie kurs, dirbs ir bus atsakingi už Lietuvos ir visos Europos ateitį. Todėl turime dirbti dabar visi drauge, o jei darysime tai ir turėsime rezultatą“.

Mokslinę-praktinę konferenciją organizavo:
•    Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
•    Vilniaus Universiteto Medicinos fakultetas
•    Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos katedra
•    Pasaulio sveikatos organizacijos biuras Lietuvoje
•    Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra