Kviečiame susipažinti su nauja neformaliojo vaikų švietimo būklės Lietuvos savivaldybėse apžvalga

Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA) pristato parengtą neformaliojo vaikų švietimo (toliau – NVŠ) būklės Lietuvos savivaldybėse 2025 metais apžvalgą.

Apžvalga pradedama nuo NVŠ situacijos bendrųjų šalies tendencijų. Šioje dalyje pateikiami pasiekti NVŠ aprėpties, įtraukties, įvairovės rodikliai, įtraukiant ir NVŠ finansavimo aspektą. Antroje dalyje pagal panašią schemą pristatoma NVŠ būklės situacija kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje. Taip siekiama sudaryti sąlygas savivaldybėms įsivertinti savo indėlį į bendrus NVŠ pasiekimus šalyje.

Vertinant bendrą situaciją valstybėje, pirmiausia galima konstatuoti didelę pažangą siekiant kuo didesnės mokinių dalyvavimo NVŠ programose aprėpties. Šalies strateginiuose švietimo dokumentuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatyti siekiniai yra ne tik vykdomi, bet ir viršijami. Švietimo informacinės sistemos duomenimis 2025 bendras mokinių dalyvavimas įvairiose NVŠ programose siekė net 84 proc. skaičiuojant visus per metus NVŠ dalyvavusius mokinius.

Daugiausia mokinių dalyvavo bendrojo ugdymo mokyklų būreliuose. Per pastaruosius dvejus metus jų aprėptis augo sparčiausiai. Toks augimas sietinas ne tik su didesniu mokinių dalyvavimu, bet ir su tikslesne būreliuose dalyvaujančių mokinių apskaita. Per 2025 metus ypač paaugo tikslinio NVŠ finansavimo programose dalyvaujančių mokinių dalis. Šiose programose dalyvaujančių mokinių didėjančią aprėptį lėmė ir skiriamas didesnis finansavimas: jei 2023 m. iš valstybės biudžeto šioms programoms buvo skirta 17 mln. eurų, 2024 metais – 20 mln. eurų, tai 2025 metais – net 25 mln. eurų.

Dėl korektiško pasiektų rezultatų lyginimo apžvalgoje savivaldybės skirstomos į keturias grupes:

• šešias didžiųjų miestų savivaldybes,
• šešias žiedines (supančias didžiuosius miestus) savivaldybes,
• trisdešimt vieną didesniąją (turinčias daugiau nei 2000 bendrojo ugdymo mokinių)
• septyniolika mažesniųjų (turinčių mažiau nei 2000 mokinių) savivaldybių.

Yra išryškėję skirtumai tarp šių savivaldybių grupių (1 pav.). Duomenys rodo, kad didžiuosiuose miestuose NVŠ aprėptis vidutiniškai buvo mažiausia, o mažesniosiose savivaldybėse – didžiausia.

1 pav. NVŠ programose 2025 metais dalyvavusių mokinių dalis pagal savivaldybių grupes (proc.)
Duomenų šaltinis: ŠVIS

Kita vertus, skirtumai išryškėjo ne tik tarp savivaldybių grupių, bet ir grupių viduje:

• didesnį vidinį netolygumą demonstravo didžiųjų miestų ir mažesniųjų savivaldybių grupė. Šių grupių rezultatai svyravo gana plačiame intervale – apie 15 proc. punktų;
• gausiausia didesniųjų savivaldybių grupė pasižymėjo didžiausiu rezultatų homogeniškumu, nors ir joje dvi savivaldybės išsiskyrė itin žemais aprėpties rezultatais.

Galima paminėti savivaldybes, kurios pagal pristatomus atskirus NVŠ rūšis 2025 metais pasiekė geriausių rezultatų. Bendrojo ugdymo mokyklose veikiančius NVŠ būrelius gausiausiai lankė Šiaulių m., Skuodo r. ir Lazdijų r. savivaldybių mokiniai. FŠPU mokyklose daugiausiai ugdėsi mažųjų Lietuvos savivaldybių – Birštono ir Neringos vaikai. Valstybės tikslinio NVŠ finansavimo programų galimybėmis plačiausiai naudojosi Varėnos r. ir Prienų r. savivaldybių vaikai. O pačių savivaldybių finansuojamose NVŠ programose gausiausia mokinių dalis buvo Visagino, Vilkaviškio r. ir Zarasų. savivaldybėse.

Vienas iš dažniausiai stebimų įtraukties rodiklių yra specialiųjų ugdymosi poreikių (toliau – SUP) turinčių mokinių, kurie lankė NVŠ ar FŠPU programą, dalis. Vertinant tik išorinių (ne bendrojo ugdymo mokyklos) NVŠ ir FŠPU programų lankomumą, yra stebimas nuoseklus kasmetinis augimas. Per pastaruosius trejus metus šis rodiklis nuosekliai augo ir nuo 32 proc. 2023 m. padidėjo iki 36 proc. 2025 m.

SUP mokinių įtraukčiai į NVŠ programas daugiausia dėmesio skyrė didžiųjų miestų ir žiedinės savivaldybės. Kita vertus, kitose savivaldybių grupėse pastebimas didesnis įtraukties rodiklio reikšmių išsibarstymas – yra savivaldybių, kuriose daugiau ar beveik pusė visų SUP turinčių vaikų dalyvauja NVŠ programose. Geriausiai jų įtraukimu į NVŠ veiklas rūpintasi Kėdainių r. ir Visagino savivaldybėse. Tačiau yra savivaldybių, kuriose mažiau nei penktadalis ar net dešimtadalis tokių vaikų dalyvauja NVŠ programose.

2 pav. Skirtingų grupių mokinių dalyvavimas NVŠ ir FŠPU programose 2025 metais (proc.)
Duomenų šaltinis: ŠVIS

2025 metų duomenys atskleidė realų skirtingų grupių mokinių dalyvavimo NVŠ programose vaizdą (2 pav.). Jie leidžia paneigti kai kuriuos plačiau paplitusius išankstinius vertinimus. Būtent:

• nepalankus socialinis ir ekonominis kontekstas nėra kliūtis dalyvauti NVŠ, nes nemokamą maitinimą gaunantys mokiniai NVŠ programose dalyvavo aktyviau nei likę Lietuvos mokiniai;
• kaimiškose vietovėse gyvenančių mokinių aktyvumas NVŠ veiklose yra net šiek tiek didesnis, palyginti su gyvenančiais mieste;
• berniukų ir mergaičių dalyvavimo NVŠ programose rodikliai beveik nesiskiria.

Duomenys taip pat paliudijo nesikeičiančią tendenciją, kad esminis veiksnys, lemiantis mokinių dalyvavimo NVŠ programose skirtumus, yra jų amžius. Didžiausiu aktyvumu pasižymi pradinių klasių mokiniai, o baigiamosiose gimnazijos klasėse mokinių įsitraukimas krenta – NVŠ nelanko daugiau nei trečdalis visų abiturientų.

Apžvalgoje pateikiami ir vaikų dalyvavimo vasaros stovyklose duomenys. Nors 2025 m., palyginti su 2024 m., dalyvių skaičius pilnai ar dalinai finansuojamose stovyklose padidėjo (nuo 61 212 iki 65 737), bendra mokinių aprėptis pakito nedaug – nuo 17,3 iki 17,5 proc. Geriausiu vaikų užimtumu vasaros metu pasižymi Tauragės r. ir Radviliškio r. savivaldybės. Jose dalyvavusių vasaros stovyklose vaikų dalis 2025 m. viršijo pusę visų šių savivaldybių mokinių. Aptariant skirtumus tarp savivaldybių lemiančias priežastis, apžvalgoje daroma išvada, kad vien bendras savivaldybės skiriamas finansavimas nepakankamai paaiškina aprėpties skirtumus. Didesnę reikšmę gali turėti tai, kokia kompensuojama suma teko faktiškai stovyklose dalyvavusiems vaikams, kokį stovyklų finansavimo modelį rinkosi savivaldybės, koks stovyklų tipas ar stovyklavimo trukmė vyravo vienoje ar kitoje savivaldybėje.

Bene svarbiausias pristatomos apžvalgos tikslas – paskatinti diskusiją, kuri vestų į vienodesnį supratimą apie NVŠ siekius ir NVŠ kelių tobulinimo galimybes. Pateikti duomenys gali duoti ir duoda pagrindą svarstymams apie NVŠ būklę, jos gerinimo kelius ir būdus. Jau pagal pirmosios apžvalgos duomenis buvo organizuotos dvi diskusijos tarp 4-6 kaimyninių savivaldybių atstovų. Jų metu aptartos kiekvienos savivaldybės gerosios patirtys, nesėkmės, dalytasi patirtimi sprendžiant iškilusias problemas. Šiuo metu ruošiamasi pratęsti užgimusią tradiciją ir jau naujesnių duomenų pagrindu diskutuoti su dar dviem kaimyninių savivaldybių grupėm.

Su visa apžvalga galima susipažinti čia