„Kuo būsi užaugęs?“ – klausimas, kurį suaugusieji vaikams užduodavo daugybę metų. Tačiau šiandien jis vis dažniau skamba kitaip: „Kaip suprasti, kas man iš tikrųjų tinka?“, „Kaip pasirinkti iš daugybės galimybių?“, „O jeigu suklysiu?“. Mokiniai svarsto ne tik apie profesijas ar studijas. Jiems rūpi, kaip jų interesai, gebėjimai ir vertybės dera su darbo pasauliu, kokių kompetencijų reikės ateityje ir kaip technologijos pakeis profesijas.
2025 m. EBPO ataskaita „Paauglių pasirengimo karjerai padėtis pasaulyje“ parodė, kad 39 proc. penkiolikmečių EBPO šalyse neturėjo aiškaus ar pakankamai konkretaus atsakymo, kokį darbą norėtų dirbti ateityje.
Gabrielė Jakštonytė, Lietuvos moksleivių sąjungos prezidento patarėja, pasakoja, kad daugiausia mokiniams kyla su studijų ir profesijos pasirinkimu susijusių klausimų. Tai išlieka aktualu iki pat 12 klasės, nes net ir abiturientai dažnai dar nežino, kokį karjeros kelią rinktis. Jaunam žmogui reikia galimybės geriau pažinti save, pasikalbėti su specialistu, susitikti su profesionalu, pamatyti darbo aplinką ir išbandyti dominančią veiklą. Dar svarbiau – po šios patirties ją aptarti ir suprasti, ką ji atskleidė apie jį patį.

Ina Griazina
„Geroji naujiena, kad renkantis profesiją mokiniui nebūtina visko išsiaiškinti vienam. Lietuvoje veikia skirtingos institucijos, organizacijos, iniciatyvos, kurios atlieka skirtingas karjeros ugdymo funkcijas. Kai jos dirba kartu, informacija jaunam žmogui tampa ne pavieniais patarimais, o nuosekliu keliu: nuo savęs pažinimo iki realios profesinės patirties ir kito konkretaus žingsnio. Svarbu, kad mokiniai ir jų tėveliai žinotų, kokią pagalbą kiekviena iš šių institucijų bei organizacijų gali suteikti“, – sako Ina Griazina, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) Ugdymo karjerai skyriaus vadovė.
Nuo ko pradėti? Pirmoji stotelė – mokykla
Pasak I. Griazinos, pirmiausia savojo profesinio kelio ieškančiam mokiniui verta kreiptis į mokyklos karjeros specialistą. Jei neaišku, kas mokykloje teikia šias paslaugas, galima paklausti klasės vadovo arba mokyklos administracijos.
Karjeros specialistas gali padėti mokiniui geriau suprasti savo pomėgius ir stiprybes, palyginti skirtingus mokymosi kelius, atsirinkti informaciją, pasiruošti pokalbiui su dominančios srities profesionalu bei rasti vietą profesijai išbandyti, ir, svarbiausia, aptarti patirtį.
Lietuvos karjeros specialistų asociacija (LKSA) vienija karjeros specialistus iš visos Lietuvos ir veikia kaip profesionalų bendruomenė, stiprinanti tuos žmones, kurie kasdien dirba tiek su mokiniais, tiek su savo kelio ieškančiais arba jį keičiančiais suaugusiais.
„Mūsų vaidmuo – ne tik tiesioginė pagalba, bet ir profesinio orientavimo sistemos stiprinimas Lietuvoje: dirbame ŠMSM darbo grupėse, bendradarbiaujame su nacionaliniais ir tarptautiniais partneriais, inicijuojame dialogą apie ugdymo karjerai kokybę ir kryptį.
Kartu aktyviai įgyvendiname ir praktines veiklas – turime savo paslaugų paketą, su kuriuo vykstame į mokyklas ir dirbame su mokiniais, mokytojais ir tėvais. Organizuojame labai įvairias veiklas: paskaitas, karjeros dienas ir karjeros naktis, kurių metu nagrinėjamos įvairios temos – nuo savęs pažinimo, sprendimų priėmimo iki pasirengimo studijoms ir profesinei veiklai“, – pasakoja Giedrė Valaitienė, LKSA vadovė.
MUKIS – informacija, planavimas ir naujos galimybės vienoje vietoje
Svarbi vieta, kur mokiniai ir jų tėvai gali rasti reikalingos informacijos – Mokinių ugdymo karjerai informacinė sistema MUKIS, kurią plėtoja LINEŠA.
Šiandien svetainėje mukis.lt šeimos gali rasti medžiagos apie savęs pažinimą, profesijas, mokymosi bei praktikos galimybes.
O nuo šio rugsėjo MUKIS konsultantai planuoja vyresniųjų klasių mokinius ir jų tėvus dar ir konsultuoti karjeros planavimo klausimais telefonu, elektroniniu paštu ir per „Microsoft Teams“. Tai bus papildomas pagalbos kanalas šeimoms, kurioms reikia patikimos informacijos, antrosios nuomonės ar pagalbos numatant kitą žingsnį. Kontaktai, kur kreiptis, bus paskelbti MUKIS svetainėje.
„KARJERAS“ – kai reikia susieti save su realia darbo rinka
Jeigu mokiniui kyla klausimų apie darbo rinką, profesijų paklausą, savo stiprybes ar norisi profesiją išbandyti praktiškai, verta kreiptis į Užimtumo tarnybos regioninius karjeros centrus „KARJERAS“.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 19 tokių centrų. Juose karjeros konsultantai padeda jaunimui geriau pažinti asmenines savybes, nustatyti karjeros kryptį ir priimti sąmoningus sprendimus. Konsultacijos vyksta individualiai ir grupėse, o specialistai taip pat atvyksta į mokyklas.
„KARJERAS“ supažindina su karjeros galimybėmis Lietuvoje, darbo rinkos tendencijomis, paklausiomis profesijomis, padeda mokiniams kryptingai rinkti informaciją apie studijas ir profesijas bei kritiškai ją vertinti.
Ypač svarbi jų veiklos dalis – profesinis veiklinimas. Koordinatoriai organizuoja susitikimus su darbdaviais, pažintinius vizitus į įmones ir praktines veiklas. Taip mokinys gali patikrinti, ar jo įsivaizdavimas apie svajonių darbą atitinka realybę.
2025 m. Užimtumo tarnybos profesinio orientavimo ir karjeros konsultavimo paslaugos buvo suteiktos 36 604 moksleiviams.
Darbdaviai – galimybė profesiją pamatyti iš arti
Kartais kelių minučių pokalbis su žmogumi, kuris kasdien dirba jauną žmogų dominančioje srityje, gali būti vertingesnis už dešimt profesijos aprašymų.
Darbdaviai ir įvairių profesijų atstovai mokiniui suteikia tai, ko neįmanoma gauti vien skaitant: realaus darbo pasaulio vaizdą. Mokinys gali sužinoti, kaip atrodo darbo diena, kas joje sunkiausia, kokių gebėjimų reikia, su kokiais žmonėmis tenka dirbti ir kokias problemas spręsti.
Būtent todėl mokiniams verta išbandyti šešėliavimą, apsilankymą darbovietėje, praktinę užduotį, savanorystę ar praktiką.
Vienas pavyzdžių – 16-mečio Tomo istorija. Vaikinas dieną praleido mamos darbovietėje. Iki tol jam atrodė, kad darbas biure nėra sudėtingas. Tačiau pamatęs darbo tempą, atsakomybę, bendravimą su kolegomis ir kasdien sprendžiamus klausimus, savo požiūrį pakeitė.
Šioje istorijoje svarbi ne viena institucija, o jų sąveika: mokykla paskatino pažinti profesiją, šeima padėjo susitarti, darbdavys priėmė, o karjeros specialistas padėjo aptarti, ką apsilankymas atskleidė apie darbą ir patį mokinį.
Tokiu principu veikia ir LINEŠA nacionalinė iniciatyva „Kryptis – profesijų pasaulis“, jungianti mokyklas, šeimas ir darbdavius. 2025 m. joje dalyvavo 47 429 mokiniai, aplankytos 2 767 darbovietės, o prie veiklų prisidėjo 2 974 tėvai, globėjai ir kiti artimieji.
„Tėvams tereikia pasiteirauti savo darbovietėje, ar būtų galima priimti klasę, parodyti darbo aplinką arba surengti trumpą nuotolinį pokalbį su profesija besidominčiais paaugliais“, – šeimas aktyviau įsitraukti į šią iniciatyvą ragina I. Griazina.
Lietuvos Junior Achievement – mokymasis veikiant
Dar viena galimybė – Lietuvos Junior Achievement (LJA) programos.
Viena sparčiausiai augančių jos veiklų – šešėliavimo programa, kai mokinys dieną praleidžia su profesionalu ir stebi jo darbą, sprendimus bei profesinės kasdienybės situacijas.
LJA taip pat organizuoja profesionalų vizitus į mokyklas ir susitikimus grupėse. Tokie susitikimai leidžia mokiniams išgirsti tikrą žmogaus profesinę istoriją ir kartais padeda pamatyti save tam tikroje srityje. Pavyzdžiui, „Vinted“ ir kitų IT profesionalų vizitai ir pokalbiai, ypač skirti merginoms, padeda peržengti stereotipų ribas ir plačiau pamatyti informacinių technologijų sritį.
Organizacija taip pat pradeda naują mokinių praktikos modelį: vasarą mokiniai dvi savaites ar ilgiau dirbs kartu su profesionalu ar mentoriumi ir profesinę sritį pažins per realią praktiką.
LJA Šešėliavimo programos vadovė Andrė Engelkytė-Iršė pabrėžia, kad LJA tikslas nėra parinkti mokiniui vieną karjeros kelią. Svarbiau išmokyti jį veikti neapibrėžtume, priimti sprendimus ir kurti vertę nuolat besikeičiančioje aplinkoje.
Nuo pavienių veiklų – prie vientisos sistemos
Šiuo metu informacija apie konsultacijas, profesijas, apsilankymus darbovietėse, šešėliavimą, praktikas ir renginius vis dar skelbiama skirtingose vietose. Šeimai ne visada lengva suprasti, kur ieškoti konkrečios galimybės.
Todėl LINEŠA įgyvendina Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Karjeros planavimo sistemos mokiniams plėtra“. Jo tikslas – plėtoti mokinių karjeros planavimo galimybes, stiprinant MUKIS ir suteikiant karjeros specialistams pažangius įrankius individualizuotoms paslaugoms.
„Plėtodami MUKIS sistemą vienoje vietoje siekiame sujungti naują savęs pažinimo įrankį, aiškią informaciją apie darbo ir profesijų pasaulį, konsultacijas ir galimybes profesijas išbandyti praktiškai“, – sako I. Griazina.
Planuojama sukurti MUKIS galimybių žemėlapį, kuriame būtų galima rasti skirtingų organizacijų jaunimui siūlomas veiklas. Pagal dominančią sritį ar gyvenamąją vietą būtų galima ieškoti mokymosi, savanorystės, profesijų pažinimo, praktikos ir kitų pasiūlymų.
Sutelkia pajėgas, kad padėtų mokiniams
„Stiprindami MUKIS siekiame kurti ne tik technologinius sprendimus, bet ir bendradarbiavimo ekosistemą, kurioje skirtingos institucijos dirbtų vienam tikslui – padėti mokiniui priimti labiau pagrįstus karjeros sprendimus“, – aiškina LINEŠA direktorius Valdas Jankauskas.

Valdas Jankauskas
Jis pabrėžia, kad nei mokykla, nei pavienė organizacija negali viena pati parodyti mokiniui visų galimybių.
Mokykla padeda pažinti save, karjeros specialistas – apsvarstyti pasirinkimus, MUKIS – rasti informaciją ir planuoti. „KARJERAS“ – susieti pasirinkimus su darbo rinka ir suteikti konsultaciją. Darbdaviai – parodyti tikrą darbą. LJA – suteikti praktinės patirties, šešėliavimo ir mentorystės galimybių. Karjeros specialistai – padėti visa tai susieti ir išgirdus mokinį, padėti jam surasti geriausią jam tinkantį sprendimą. Tėvai – palaikyti. O profesinio mokymo įstaigos, kolegijos ir universitetai gali parodyti skirtingus tolesnio mokymosi kelius.
„Kai šios grandys veikia atskirai, pasirinkimų gausa mokiniui gali priminti labirintą. Kai jos veikia kartu, karjeros pasirinkimas tampa ne bandymu iš anksto atspėti visą ateitį, o procesu, kurį jaunas žmogus gali pažinti, išbandyti, apmąstyti ir kurti pats. Mokiniui tampa aiškiau, nuo ko pradėti ir kur žengti toliau. Būtent tai ir yra svarbiausia šiandienos karjeros ugdymo žinia. Mokinys neprivalo iš anksto žinoti viso savo gyvenimo profesinio maršruto. Jam tik reikia žinoti, kur kreiptis dėl kito žingsnio“, – pabrėžia V. Jankauskas.
Kur mokiniams ir tėvams ieškoti daugiau informacijos?