Daugiau nei 110 neformaliojo vaikų švietimo specialistų iš visos Lietuvos spalio 28 d. susitiko Kaune vykusioje nacionalinėje konferencijoje „NVŠ pulsas“. Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos organizuotame renginyje aptarta neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) situacija šalyje, prieinamumo ir administravimo iššūkiai, o daugiausia dėmesio skirta tolesnei sektoriaus plėtrai ir kokybės stiprinimui.
Kiekybiniai tikslai pasiekti – metas atsigręžti į kokybę

Rolandas Zuoza
„Per keliolika metų susiformavo graži tradicija metų pabaigoje susitikti su savivaldybėmis, neformaliojo vaikų švietimo asociacijomis ir aptarti, kaip sekasi organizuoti, koordinuoti neformalųjį vaikų švietimą, kokie iššūkiai ir galimybės. Patirtis yra naudinga, kai ja dalijamasi, kai susipažįstama su geriausiomis idėjomis, kai kartu ieškomi ir randami sprendimai“, – sveikindamas konferencijos dalyvius sakė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras Rolandas Zuoza.
2025 metų statistika rodo, kad valstybės keliami strateginiai NVŠ tikslai yra įgyvendinami: 84 proc. Lietuvos mokinių dalyvauja įvairiose NVŠ programose – didžiausia dalis lanko bendrojo ugdymo mokyklose veikiančius būrelius, daugiau kaip 40 proc. specialiuosius ugdymosi poreikius (SUP) turinčių mokinių įsitraukia į NVŠ programas, vykdomas už mokyklos ribų.

Evaldas Bakonis
„Atėjo laikas rimčiau galvoti apie NVŠ programų kokybę ir analizuoti klausimus, į kuriuos tradicinė statistika atsakymo duoti negali: kaip vertinti NVŠ programų rezultatus ir poveikį tiek patiems vaikams, tiek visai Lietuvos visuomenei, koks apskritai yra NVŠ vaidmuo Lietuvos švietimo sistemoje?“, – pabrėžia Evaldas Bakonis, LINEŠA Neformaliojo švietimo pažangos skyriaus analitikas.
Savivaldybių paveikslas: skirtingi keliai į NVŠ pažangą
E. Bakonis savo pranešime pasidalino skaičiais, liudijančiais apie daugelio šalies savivaldybių gebėjimą prisitaikyti prie vietos konteksto – efektyvų esamų sąlygų išnaudojimą ir gerųjų tradicijų puoselėjimą.
„Vienos savivaldybės teikia prioritetą formalųjį švietimą papildančio ugdymo programoms – čia išsiskiria Birštono, Neringos ir Lazdijų r. savivaldybės, kitos – maksimaliai išnaudoja valstybės teikiamą tikslinį finansavimą, – šiuo aspektu ypač pasižymi Varėnos r., Prienų r. ir Širvintų r. savivaldybės. Dar kitos pagrindinį dėmesį skiria iš savivaldybės biudžeto finansuojamoms programoms – čia išsiskiria Visagino, Vilkaviškio r. ir Zarasų r. savivaldybės“, – pasakojo E. Bakonis.
Pasak analitiko, net ir tos savivaldybės, kurios atsilieka pagal bendruosius vaikų aprėpties NVŠ programose skaičius, dažnai gali pasidžiaugti savo vis spartėjančia pažanga, vis augančia NVŠ programų įvairove ar efektyvesniu lėšų panaudojimu.
„Labai svarbu, kad LINEŠA parengtos NVŠ būklės apžvalgos niekaip nereitinguoja savivaldybių, neskirsto jų į „geras“ ar „prastas“. Priešingai, jos siūlo pagrindą pačių savivaldybių savo veiklos įsivertinimui ir diskusijai apie tai, kaip bendrai visiems siekti kuo geresnių rezultatų“, – sakė E. Bakonis.
Atskleidė, kurios savivaldybės yra švietimo paslaugų lyderės

Dr. Solveiga Skunčikienė
Dr. Solveiga Skunčikienė, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) Metodinės pagalbos kompetencijų centro Viešųjų finansų vertinimo grupės ekspertė, konferencijoje pristatė Gyvenimo kokybės indekso (GKI) švietimo paslaugų subindekso 2023–2024 m. analizės rezultatus, atskleidžiančius savivaldybių švietimo paslaugų skirtumus.
„Švietimo paslaugų prieinamumas ir kokybė yra svarbūs gyvenimo kokybę lemiantys veiksniai. Gyvenimo kokybės indekso analitinis įrankis leidžia palyginti savivaldybių švietimo rodiklius, stebėti jų pokyčius, nustatyti teritorinius netolygumus ir priimti duomenimis grįstus sprendimus“, – sakė S. Skunčikienė.
2023 m. aukščiausias pozicijas švietimo paslaugų subindekse užėmė Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės, lyderių penketuke taip pat buvo Klaipėdos ir Panevėžio miestų bei Marijampolės savivaldybės. 2024 m. lydere tapo Kauno miesto savivaldybė, po jos rikiavosi Vilniaus miesto, Marijampolės, Kėdainių ir Skuodo rajonų savivaldybės.
„Aukščiausias pozicijas ir toliau išlaiko didžiųjų miestų savivaldybės, tačiau 2024 m. tarp lyderių matome ir daugiau rajonų savivaldybių“, – pažymėjo ekspertė.
Atrasti, kas uždegtų vaikų akis
„Vaikas negyvena pagal mūsų sudėliotus formaliojo ugdymo, visos dienos mokyklos ir NVŠ stalčiukus. Jam tai viena diena. Todėl turime susitarti taip, kad vaikas joje galėtų ne tik būti užimtas, bet ir rinktis, įsitraukti bei atrasti tai, kas uždega akis“, – konferencijoje akcentavo Vaidas Bacys, Šiaulių r. Dubysos aukštupio mokyklos direktorius.

Vaidotas Bacys
„Pamokose pradėtas mokymasis gali būti tęsiamas per patirtį, o NVŠ suteikia vaikui daugiau pasirinkimo ir galimybę gilintis į jam artimą veiklą. Tam reikia bendro mokyklos, šeimos, NVŠ teikėjų ir kitų partnerių tikslo bei aiškių susitarimų“, – kalbėjo V. Bacys.
„Parko klasę“ – patyriminiu ugdymu grįstą pradinio švietimo modelį, kurį inicijavo savo vadovaujamoje Šiaulių r. Dubysos aukštupio mokykloje (Kurtuvėnų skyriuje) – žinomas pedagogas konfencijos dalyviams pristatė kaip vieną praktinių tokio bendradarbiavimo pavyzdžių, o jo vertę siūlė vertinti pagal vaiko savijautą, įsitraukimą ir pažangą.

Eglė Vaivadienė
Eglė Vaivadienė, LINEŠA STEAM plėtros ir inovacijų skyriaus STEAM plėtros koordinatorė, konferencijoje skaitė pranešimą „STEAM NVŠ programos: kaip rengsime ir kaip vertinsime?“.
„Atnaujintame NVŠ krypčių klasifikatoriuje atsirado nauja, atskira STEAM kryptis, kurios esmė ne tema ar priemonės, o problemos sprendimas, mokinių kritinio ir probleminio mąstymo bei kūrybiškumo ugdymas. Mokiniai šiuos gebėjimus ugdosi spręsdami realias problemas: tyrinėdami, eksperimentuodami, kurdami ir išbandydami sprendimus. STEAM programą apibrėžia trys dalykai: reali, mokiniui prasminga problema, ne mažiau kaip trijų STEAM sričių integracija jai spręsti ir aktyvi mokinių veikla, kurią lydi proceso ir rezultatų aptarimas. Rekomendacijos padeda rengėjams ir vertintojams šiuos kriterijus suprasti vienodai, įžvelgti kuo STEAM kryptis skiriasi nuo kitų NVŠ krypčių ir kad ji nekelia papildomų reikalavimų programų vykdytojams. Tikslas – kad vaikai neformaliajame ugdyme tyrinėtų, kurtų ir mokytųsi spręsti problemas“, – sakė E. Vaivadienė.
Konferencijoje pranešimą taip pat skaitė Tomas Pūtys, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Neformalaus švietimo skyriaus vedėjas, Aurelija Orlova, „Mokausi Lietuvoje“ produkto vadovė.
Pranešimai
CPIS pirmieji NVŠ skaitmenizavimo žingsniai
Aurelija Orlova, VšĮ „Mokausi Lietuvoje“ produkto vadovė
Kas lieka už NVŠ ribų Žvilgsnis per savivaldybių gyvenimo kokybės indeksą
Dr. Solveiga Skunčikienė, VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros Metodinės pagalbos kompetencijų centro ekspertė
NVŠ ir FŠPU kas laukia už posūkio
Tomas Pūtys, ŠMSM Neformalaus švietimo skyriaus vedėjas
NVŠ ir VDM kaip kurti daugiau galimybių vaikui
Vaidas Bacys, Šiaulių r. Dubysos aukštupio mokykla
NVŠ savivaldybių paveikslas skirtingi keliai į pažangą
Evaldas Bakonis, LINEŠA Neformaliojo švietimo pažangos skyriaus analitikas
STEAM NVŠ programos kaip rengsime ir kaip vertinsime
Eglė Vaivadienė, LINEŠA STEAM plėtros ir inovacijų skyriaus STEAM plėtros koordinatorė
Nuotraukų galerija
Janas Karolis